varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

PIRMĄ KARTĄ TAIP IŠSAMIAI IR PRAKTIŠKAI!

 Knyga ,,BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ   (menedžmento) APSKAITA" padės  pasijusti reikalingiems ne     VMI, bet pačiai įmonei – TAPSITE PAGRINDINIAIS ĮMONĖS   VADOVŲ PAGALBININKAIS, gebėsite pateikti vadybos         sprendimams priimti reikalingą  informaciją. Plačiau...

KOKIĄ VADYBOS APSKAITOS SISTEMĄ PASIRINKTI
2006 02 03
Vakarų šalyse jau seniai tapusi nepamainomu vadybos instrumentu, tačiau Lietuvos įmonėms vis dar nauja vadybos (menedžmento) apskaita lėtai, bet užtikrintai skinasi kelią ir pas mus. Vis daugiau įmonių vadovų supranta būtinybę įsidiegti įmonėje vadybos apskaitos sistemą. Dėl to apsisprendus labai svarbu pasirinkti tinkamiausią vadybos apskaitos modelį, kuris įmonei suteiktų didžiausią naudą. Šiame straipsnyje trumpai supažindinsime su vadybos apskaitos sistemų įvairove.
 
Kadangi vadybos apskaita kuriama kiekvienai įmonei individualiai, priderinant ją prie veiklos specifikos ir įmonės bei jos padalinių vadovų individualių informacinių poreikių, galima sakyti, kad šios apskaitos variantų yra tiek, kiek yra skirtingų (o juk visiškai vienodų ir nebūna) įmonių. Vis dėlto galima išskirti kelis principinius vadybos apskaitos modelius arba sistemas. Juos toliau ir aptarsime.
Vadybos apskaitos sistemos grupuojamos pagal tam tikrus jų išskyrimo požymius, kurie nėra vienas kitam alternatyvūs. Kiekvieną šių apskaitos sistemų įdiegti konkrečioje įmonėje galima, be abejo, labai skirtingai, atsižvelgiant į individualius įmonės poreikius ir galimybes. Pagal tai, kokią vadybos apskaitos sistemą įmonė nuspręs įsidiegti, jos vadovai bei vadybininkai gaus vienokią arba kitokią informaciją apie įmonės veiklą. Šios sistemos iš esmės ir skiriasi  teikiama vartotojams (įmonės vadybos personalui) informacija ir brangumu, t. y. pagal kaštus, kurių reikia tokioms sistemoms įdiegti įmonėje ir joms veikti. Todėl prieš renkantis konkrečią vadybos apskaitos sistemą tikslinga labai gerai apgalvoti savo informacinius poreikius ir galimą skirti pinigų sumą tokiai sistemai sukurti bei įsidiegti.
Pagal keliamus vadybos apskaitai tikslus skiriamos sisteminė apskaita ir tikslinė (probleminė) apskaita. Vedant įmonėje sisteminę vadybos apskaitą, sistemingai, kitaip tariant, nuolatos, renkami ir kaupiami apskaitoje duomenys apie visą įmonės veiklą, visus jos barus, beveik visais įmanomais pjūviais (pagal išlaidų pobūdį, išlaidų priskyrimo objektus, jų darymo subjektus ir pan.). Tai yra visa apimanti apskaitos sistema, kuria naudodamiesi vadovai visuomet gali gauti kone visą jiems reikalingą informaciją apie įmonės ir atskirų jos padalinių veiklą, apie produktų pelningumą. Be abejo, tokią apskaitą vesti yra labai brangu. Todėl, tiesą sakant, įdiegti ją prasminga arba labai nedidelėse įmonėse, kuriose be didelių pastangų įmanoma tiksliai nustatyti, kokie konkretūs kaštai padaryti uždirbant pelną iš konkrečių prekių gamybos ir pardavimo, arba didelėse šiuolaikinėse įmonėse, kurios tokiai apskaitai vesti naudoja modernias ir galingas kompiuterines apskaitos programos.
Nors sisteminė apskaita labai brangi, bet ji leidžia susieti į vieną visumą ir kontroliuoti visą pelno uždirbimo procesą: nuo išteklių įsigijimo iki įmonei naudingų (nebūtinai parduoti skirtų prekių) produktų pagaminimo. Tai leidžia iš buhalterinės apskaitos duomenų įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, nustatyti veiklos rezultatų pasikeitimo priežastis, o kartu padeda numatyti ir įmonės veiklos tolesnio plėtojimo būdus.
Diegiant sisteminę apskaitą bent kiek didesnėje įmonėje iš pradžių atliekamas labai sudėtingas ir itin aukštos specialistų kvalifikacijos reikalaujantis parengiamasis darbas, t. y. kuriama tokios vadybos apskaitos sistemos metodinė dalis. Daugelio įmonių patirtis rodo, kad savarankiškai, vien savo darbuotojų jėgomis, susikurti kokybišką tokią apskaitos sistemą nepavyksta. Vien  norint sukurti tinkamą pastoviųjų (gamybinių ir negamybinių) kaštų paskirstymo atskiriems įmonės padaliniams bei produktams sistemą  reikia rimtai dirbti ne vieną mėnesį. Todėl kiekvienai įmonei pravartu pasikviesti į pagalbą vadybos apskaitos konsultacinių įmonių specialistus. Jie padės daug sparčiau atlikti šį darbą, be to, užtikrins reikiamą jo kokybę.
Tikslinę (arba probleminę) apskaitą įmonės pasirenka dažniau  nei sisteminę. Ši vadybos apskaitos sistema – savitas „koncertas pagal pageidavimus": nesukuriama visa apimanti vidinės apskaitos sistema, bet apskaitomi tik tie įmonės veiklos barai ir tais pjūviais, kurie, įmonės vadovų nuomone, yra aktualiausi ir galbūt skaudžiausi. Beje, tokiais atvejais apskaita nebūtinai orientuojama į problemines įmonės veiklos vietas. Ne mažiau svarbu tinkamai nustatyti ir apskaitos priemonėmis įvertinti teigiamus atskirų įmonės veiklų poslinkius, kad būtų galima tokia patirtimi pasinaudoti ir kituose veiklos baruose. Todėl tokią apskaitos sistemą geriau vadinti ne problemine, bet tiksline.
 Tikslinė vadybos apskaitos sistema naudojama sprendžiant labai įvairius uždavinius, pavyzdžiui, keičiant gaminamų produktų asortimentą, jų gamybos technologijas, įgyvendinant produktų kokybės gerinimo priemones, nustatant prekių pardavimo kainas ir pelningumą (esamą ir prognozuojamą), parenkant optimalias pardavimų apimtis, racionalizuojant darbo bei kitų įmonės išteklių panaudojimą gamyboje ir sprendžiant kitus einamuosius bei strateginius uždavinius. Todėl tikslinė apskaitos sistema pagal teikiamą informaciją vadybai yra ne mažiau sudėtinga ir išsami nei sisteminė apskaita, netgi galima sakyti, kad yra dar išsamesnė už ją. Tiesiog vedant tikslinę apskaitą duomenys kaupiami ne pagal visą įmonės veiklą, bet pagal atskirus jos barus, todėl jų bendras kiekis yra mažesnis, nei vedant sisteminę apskaitą. Tačiau tai kaip tik leidžia labiau susitelkti ties reikiamų objektų apskaita, taip pasiekiant didžiausią efektą.
Neretai konkretiems, ypač strateginiams, valdymo sprendimams priimti reikia surinkti labai daug duomenų, panaudojant ne tik retrospektyvinius apskaitos modelius, bet ir specialų matematinį aparatą, įvairius tikimybinius metodus. Pavyzdžiui, prieš nutariant gaminti visiškai naują produktą, tenka įvertinti daugybę aplinkybių, galinčių paveikti tokio produkto gamybos ir pardavimo procesus. Tokių duomenų niekada neapsimokės nuolat kaupti sisteminėje apskaitoje. Tačiau reikia žinoti ir tai, kad informacijos formavimui būdinga tai, kad, vieną kartą pradėjus rinkti duomenis apie kurį nors reiškinį, vadybos aparatai linkę juos kaupti „dėl visa ko" nuolatos. O tai lemia vadybos aparatų didėjimą, jų biurokratėjimą, kai sukuriama daugybė duomenų, kuriais niekas tinkamai nesinaudoja.
Tikslinė (probleminė) apskaita taip pat nėra labai pigi, bet  vis dėlto pigesnė už sisteminę. Tikslinę apskaitą brangu organizuoti, pavyzdžiui, parengiant naujo objekto apskaitai, tačiau ją vykdyti kainuoja pigiau. Šios apskaitos sistemos trūkumas yra tai, kad ji neįvertina gamybos ir visos įmonės veiklos kaip visumos.

Pagal ryšį su finansine apskaita skiriamos integruota apskaitos sistema ir autonominė apskaitos sistema. Integruota vadybos apskaitos sistema vedama finansinės apskaitos sistemoje, atitinkamai praplečiant ir detalizuojant finansinei apskaitai parengto sąskaitų plano sąskaitas. Todėl vadybos ir finansinė apskaita vedama vienoje bendroje sistemoje. Tuomet formuojant finansinės apskaitos informaciją galima naudotis vadybos apskaitos duomenimis, o formuojant vadybos apskaitos informaciją – finansinės apskaitos teikiamomis galimybėmis. Toks vadybos apskaitos modelis pasirenkamas dažniausiai nedidelėse įmonėse, kurioms per brangu atskirai vesti vadybos ir finansinę apskaitą. Tuomet kuriama vadybos apskaitos sistema įterpiama į jau esančią finansinės apskaitos sistemą. Arba, jeigu bendra finansinės ir vadybos apskaitos sistema diegiama kartu, pavyzdžiui, pradedant naudoti kompiuterinę apskaitos programą, tai vienu metu kuriama ir visa apskaitos sistema.

Kurti vadybos apskaitą, integruotą į bendrą su finansine apskaita sistemą, kaip minėta, prasminga tik nedidelėse įmonėse, kurių veikla nesudėtinga, kai jų vadybos personalui beveik netenka spręsti sudėtingų vadybos problemų. Tačiau bent kiek didesnėje įmonėje, kuri vykdo įvairesnę veiklą ir turi bent keliasdešimt darbuotojų, įdiegta tokia sistema   labai varžytų. Tai natūralu, nes norint apskaityti vadybai rūpimus objektus tenka turėti ne tik išplėtotą, bet ir gana lanksčią apskaitos sistemą, kurią būtų galima nesunkai ir nebrangiai pritaikyti prie pakitusių vadybos poreikių. To pasiekti beveik neįmanoma, jeigu finansinė ir vadybos apskaita yra sujungtos į visumą, kai pokyčiai vienoje apskaitos dalyje (šiuo atveju – vadybos) daro didelį poveikį kitai apskaitos daliai – finansinei apskaitai. Kadangi ši apskaita reglamentuojama, t. y. tam tikru lygiu suvaržyta, jos bet kaip nepavyks „pastumdyti", norint pakoreguoti vadybos apskaitą. Todėl šio apskaitos varianto didesnės įmonės ir nesirenka.

Autonominė apskaitos sistema – tai modelis, kai finansinė ir vadybos apskaita vedamos atskirai. Sukuriami savarankiški sąskaitų planai šioms apskaitos rūšims ir jos abi vedamos autonomiškai. Tačiau modernių kompiuterinių programų naudojimas (o be jų, tiesą sakant, diegti vadybos apskaitą beprasmiška) leidžia pirminius duomenis apie apskaitomus objektus surinkti vieną kartą, t. y. šioje stadijoje darbai nedubliuojami. Po to, surinktus duomenis užregistravus apskaitos sistemoje, jie atskirai apdorojami finansinėje ir vadybos apskaitoje. Finansinėje apskaitoje jie apdorojami pagal vienus reikalavimus, vadybos apskaitoje su jais dirbama taip, kaip to reikia įmonės vidinei informacinei sistemai. Autonominė apskaita yra brangesnė už integruotą, nes tuomet tenka atskiriems darbuotojams paskirti vesti atskirų rūšių apskaitas, be to, ir tokius darbus organizuoti atsieina brangiau. Tačiau tai su kaupu atsiperka pagal gaunamos informacijos vertę iš tokios sistemos, lyginant ją su integruota.

Nemaža įmonių vadybos apskaitą veda pasirinkdamos tam tikrą „aukso vidurį" – bendrame sąskaitų plane su finansine apskaita, tačiau abiem šioms apskaitos rūšims išskiriamos atskiros sąskaitų plano dalys (atskiros sąskaitų klasės). Taip vadybos apskaita tampa gana laisva nuo finansinės apskaitos. Tai leidžia kompensuoti integruotos apskaitos sistemos trūkumus, nors pagal gaunamos informacijos vertę ir jos įslaptinimo galimybes toks variantas vis tiek nusileidžia autonominiam būdui.
Pagal savikainos kalkuliavimo pilnumą skiriamos pilnosios savikainos kalkuliavimo ir dalinės savikainos kalkuliavimo sistemos. Pilnosios produktų savikainos kalkuliavimo sistema reiškia visų įmonės daromų išlaidų įskaičiavimą į gaminamų (ir parduodamų) prekių ar kitų įmonėje naudotinų vertybių savikainą. Tokiu atveju visos išlaidos skirstomos į tiesiogines (tiesiogiai susijusias su produktų gamyba) ir netiesiogines (netiesiogiai susijusias su produktų gamyba ir todėl įskaičiuojamas į jų savikainą pagal pasirinktą skirstymo bazę) produktų atžvilgiu išlaidas. Visas šias įmonės mastu padarytas išlaidas įskaičiavus į produktų (nesvarbu, pačių pagamintų ar nupirktų perparduoti) savikainą, gaunama vadinamoji pilnoji produktų savikaina. Tokia apskaitos sistema yra gana brangi (ji gali būti įgyvendinama tik sisteminėje apskaitoje, o  geriausiai – taikant autonominį vadybos apskaitos įgyvendinimo būdą), tačiau ji leidžia įvertinti, kiek kainuoja vykdyti tam tikrą veiklą, gaminti tam tikrą produktą visos įmonės mastu. Kitaip tariant, šiuo atveju produktams priskiriamos ne tik gamybinės, bet įmonės bendrosios bei administravimo išlaidos, nes juk jos taip pat reikalingos gamybos procesams valdyti, jiems optimizuoti, apskaitai ir t. t. Tokios – pilnosios – savikainos apskaičiavimas leidžia vadovams pamatyti tikrąjį įmonės produktų pelningumą, o tai svarbu priimant sprendimus dėl kainodaros bei gamybos apimčių didinimo (arba mažinimo).

Dalinės savikainos kalkuliavimo sistema reiškia, kad į gaminių savikainą įskaičiuojama tik dalis įmonės išlaidų, t. y. tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su tam tikrų produktų gamyba. Kitaip tariant, į produktų savikainą įskaičiuojamos tik gamybinių padalinių išlaidos, bet ne bendrosios ir administravimo įmonės išlaidos, kitaip tariant, šiuo atveju apskaičiuojama produktų gamybinė savikaina.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pilnoji produktų savikainos kalkuliavimo sistema yra tobulesnė už dalinę. Tačiau tai ne visiškai taip, nes pirmiausia pilnoji sistema yra kur kas brangesnė, be to, ją taikant faktiniai duomenys, kalkuliuojant pilnąją savikainą, gaunami kiek vėliau nei skaičiuojant dalinę savikainą. Taip pat reikia žinoti, kad tikslios ir teisingos pilnosios savikainos apskaičiuoti vis tiek nepavyksta, nes kai kurių išlaidų, pavyzdžiui, direktoriaus ar vyriausiojo buhalterio darbo indėlio į tam tikrų produktų gamybą tiksliai įvertinti tikrai nepavyks. Todėl kyla pavojus priimti sprendimus, vadovaujantis netiksliais duomenimis. Tokiu atveju net geriau būna pasiremti intuicija nei formaliais spendimais. Apie tai visai neseniai buvo rašyta žurnale[1]. Vis dėlto bandymai kuo tiksliau apskaičiuoti visą produktų savikainą yra natūrali apskaitos ir apskritai vadybos tobulėjimo prielaida.
Pagal vaidmenį vadybos procese skiriamos faktinė (retrospektyvinė) apskaitos sistema ir normatyvinė (biudžetinė) apskaitos sistema. Faktinių išlaidų apskaitos sistema  formuoja retrospektyvinę vadybos apskaitos informaciją visais įmonei reikalingais pjūviais: nuo gaminių ar paslaugų vieneto savikainos iki atsakomybės centrų veiklos efektyvumo, kai įvertinamas tam tikrų įmonės padalinių ar netgi darbuotojų darbas. Kaip minėta, aptariame nealternatyvią vadybos apskaitos sistemų klasifikaciją, taigi ir vien faktinių duomenų pagrindu formuojama vadybai reikalinga informacija gali būti įgyvendinama visose anksčiau aptartose menedžmento apskaitos sistemose. Faktinių duomenų pagrindu vedamos apskaitos duomenys naudojami ir sprendžiant strateginius ar šiaip perspektyvinius veiklos klausimus, nes planuoti veiklos be ankstesnės patirties apskritai neįmanoma, tačiau vis dėlto būdama grynai retrospektyvi ši apskaitos sistema, be abejo, atlieka daugiau pasyvų nei aktyvų vaidmenį vadyboje. Trumpai tariant, norint efektyviai vadovauti įmonės ir jos atskirų padalinių veiklai, tokios apskaitos sistemos teikiama informacija neduoda laukiamo rezultato, t. y. nepadeda vadovams atsakyti į klausimą „kodėl įvyko tai, kas įvyko?".
Normatyvinių išlaidų apskaitos sistema skirta operatyviai išlaidų ir produktų savikainos formavimo kontrolei, kai paties gamybos proceso metu galima jį koreguoti, išvengiant nepageidautinų išlaidų. Ši sistema pasireiškia tuo, kad iš anksto parengiami produktų gamyboje sunaudojamų išlaidų normatyvai, kurie apibendrinami taip pat iš anksto parengiamuose biudžetuose. Vėliau, vykdant veiklą, apskaitos priemonėmis nustatomi susidarę nukrypimai nuo nustatytų normų ir biudžetų, taip pat iš karto prognozuojama šių nukrypimų įtaka įvairiems įmonės veiklos rodikliams. Tai labai reikšminga, nes kartais netgi nedideli nukrypimai nuo produkto gamybos išlaidų normų gali lemti labai reikšmingus visuminius pasikeitimus, kurie atsispindės įmonės veiklos rezultatuose. Reikia iš karto žinoti, kad efektyviai normatyvinės apskaitos modeliai gali veikti tik sisteminės vadybos apskaitos sąlygomis, nes būtina nuolat, bet ne momentiškai kaupti ir registruoti atitinkamus duomenis. Normatyviniai apskaitos modeliai yra labai rimta pagalba vadovams, nes juos naudojant galima prognozuoti ne tik ateities veiklą ir jos padarinius, bet ir apskritai padidinti vadybos efektyvumą, nes kol nėra nukrypimų nuo programos, dažniausiai nereikia nieko ir daryti. Taigi vadybininkai gali susitelkti ties įmonės veiklos tobulinimu.
Taigi, prieš diegiant norimą vadybos apskaitos sistemą įmonėje, jos vadovams reikia įvertinti ir nuspręsti, ką jie nori iš jos gauti. Kitaip tariant, kokių užduočių sprendimui palengvinti jiems reikalinga vadybos apskaita. Ir vėlgi tokiu atveju įmonei labai pravartu pasikonsultuoti su labiau patyrusiais šioje srityje specialistais – vadybos apskaitos paslaugų teikėjais, nes tik jiems padedant galima tikėtis pasirinkti reikiamą vadybos apskaitos modelį, kuris teiktų realią naudą įmonės vadovams ir vadybininkams.
 
Jagminas V. Kokią vadybos apskaitos sistemą pasirinkti // Vadovo pasaulis, 2004, Nr. 5. P. 10.


 
 
Audiokursas
"Kaštų apskaita ir produktų savikainos kalkuliavimas”
spauskite čia
 

Kitos publikacijos
Paslaugų savikainos apskaičiavimo būdai
MENEDŽMENTO APSKAITA PIRMIAUSIA REIKALINGA PATIEMS BUHALTERIAMS!
PRODUKTŲ SAVIKAINOS RODIKLIŲ SVARBA VADYBOS SPRENDIMAMS
VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITOS SĄSKAITŲ NAUDOJIMAS
Fi­nan­si­nei ap­skai­tai bū­din­gų trūkumų įvertinimas
ĮMONĖS BENDRŲJŲ KAŠTŲ APSKAITA IR PASKIRSTYMAS
Valstybė, kuriai nevadovaujama
Apskaitos vaidmuo įmonės vadybos sistemoje  (2)
Vadybos kaštų optimizavimas
Atskaitomybė pagal atsakomybę (1)
TAUPUS MOKA DVIGUBAI: visiškas nesiorientavimas versle ir jo aplinkoje daugelį šalies įmonių veda į pražūtį! (2)
Apskaičiuota ATSAKOMYBĖ
Nukrypus nuo kurso, gelbėkitės, kas galite!
JEIGU IŠĖJO "KAIP VISADA", susimąstykite, ar tikrai norėjote "kuo geriau"!
MENEDŽMENTO APSKAITA – Į PAGALBĄ VADOVAMS (1)
DIAGNOZĖ: NEEFEKTYVUMAS. VAISTAS – VADYBOS APSKAITA (1)
KĄ GALI PARODYTI MENEDŽMENTO (VIDINĖ) ATSKAITOMYBĖ (1)
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 575