varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

PIRMĄ KARTĄ TAIP IŠSAMIAI IR PRAKTIŠKAI!

 Knyga ,,BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ   (menedžmento) APSKAITA" padės  pasijusti reikalingiems ne     VMI, bet pačiai įmonei – TAPSITE PAGRINDINIAIS ĮMONĖS   VADOVŲ PAGALBININKAIS, gebėsite pateikti vadybos         sprendimams priimti reikalingą  informaciją. Plačiau...

JEIGU IŠĖJO "KAIP VISADA", susimąstykite, ar tikrai norėjote "kuo geriau"!
2006 05 17
 Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: "Pasikelk ir meskis į jūrą", ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, - tai jam ir įvyktų.
Mk, 11, 23
 
 Evangelisto Morkaus pranašystės, suprantama, tinka visiems ir viskam, taip pat ir vadybos bei jos apskaitos procesams. Juk vargu ar galima būtų tikėtis, kad darbuotojai eitų paskui nuolatos abejojantį, be to, dar ir pesimistiškai nusiteikusį vadovą. Deja, lietuviškam menedžmentui tai labai savybinga. Ne tik dėl tautinio charakterio bruožų, bet ir dėl objektyvių priežasčių: gilias laisvosios rinkos tradicijas turinčių šalių verslininkai vargo bene penkis amžius, kol vos prieš penkiasdešimt metų susiformavo (tiksliau sakant, pradėjo formuotis) šiuolaikinė vadybos apskaita. Dabar "tikram užsieniečiu" būtų labai sunku įsivaizduoti, kaip galėtų stambi įmonė sėkmingai veikti be išplėtotos menedžmento apskaitos sistemos. Mūsiškės veikia! Be abejo, pirmiausia todėl, kad samdoma darbo jėga kol kas yra be galo pigi. Užsienyje už pusantro šimto (!) eurų per mėnesį (!!?) nenusamdysi ne tik gydytojo ar mokytojo, bet net valytojo, nes pastarasis už brangiau nudėvės batų, vaikščiodamas į tokią, atsiprašant, tarnybą. Pas mus kol kas su samdomais ir nereikia skaitytis, nes profsąjungos dar vis dalijasi turtą, bet ne veiklą. Dar blogiau, kad vadovai neįpratę tausoti savo sveikatos: gyvendami nuo triukšmo iki triukšmo ir veikdami amžinoje nežinioje, jie jau įprato, kad septyniasdešimtmetis mokslininkas  taisyklė, o tiek pat metų turintis verslininkas išimtis. Nuo nežinios pervargsta visi!
 Vis dėlto ir pas mus jau yra šiokia tokia vadybos apskaitos sistemų diegimo patirtis. Mat kad ir labai pavėluotai įsėdę į laisvosios rinkos traukinį, galime pasižvalgyti, kaip juo važiuoja senbuviai. Išmintingi vadovai taip ir daro. Vis dėlto dauguma, žodžiais deklaruodami "be vadybos apskaitos - nė žingsnio!", šios vienintelės vadybai būtinos informacijos formavimo priemonės taip ir neįsidiegia. Ne tik ir netgi ne tiek dėl to, kad taupytų pinigus, bet greičiau dėl to, kad bijo pažinti save. Panašiai, kaip daugelis metė "kvailą užsiėmimą" skaičiuoti asmeninius pinigus (dažniausiai nė nelaukdami pirmojo mėnesio pabaigos, bet kai tik suvokia savo išlaidų struktūros "vaizdelį"). Taip pat dažnai grynai intuityviai bijomasi pažinti ir savo verslą. Tai ir yra pagrindinė mažo menedžmento apskaitos paplitimo šalies įmonėse priežastis. Dėl to imamasi įvairiausių psichologinių gudrybių, dažniausiai apgaudinėjant ne užsienio partnerius - jie būtinai reikalauja įdiegti vadybos apskaitą, bet pačius save. Kai vyriausiasis buhalteris patvirtina, kad "mūsų įmonėje savikaina kalkuliuojama kuo puikiausiai", širdis apsąla daugeliui. Panašiai kaip prie stomatologo kabineto, kai seselė praneša, kad šiandien gydytojo nebus. Tačiau gręžti anksčiau ar vėliau vis tiek reikės. Ir skaudės dar labiau. Taip ir su menedžmento apskaita: tikros šiuolaikinės savikainos kalkuliavimo sistemos įdiegtos tik vienoje kitoje šalies įmonėje. Neapgaudinėkite savęs - tikriausiai ne jūsiškėje. Jeigu pradėsite diegti per vėlai, bus tik blogiau, nes kuo labiau išplėtotas verslas, tuo sunkiau šias sistemas įdiegti. Nors gali ir nebeskaudėti. Taip būna, kai vadybos apskaitą imama diegti verslui jau griūnant. Tuomet dažniausiai būna "po viskam".
 
AR PATYS ŽINOT, KO NORIT? Tai pirmasis klausimas, kurį turėtų užduoti sau kiekvienas vadovas. Netvarkingas blaškymasis, užuot kryptingai veikus, suprantama, negali atvesti prie nieko, nes klystkelių yra kur kas daugiau nei vienas tiesos kelias. Dirbti taip, "kad nebūtų blogiau", - ne tikslas. Tikslas, be kita ko, visuomet turi būti išreikštas konkrečiais skaičiais, kurių turi siekti įmonė ir jos padaliniai. Konkrečiais skaičiais turi būti išreikštos ir to tikslo pasiekimo priemonės - biudžetai. Kol kas nuolat susiduriame su stebėtinu daugelio įmonių vadovų lengvabūdiškumu: pačiais optimistiškiausiais vertinimais biudžetų sistemą taiko nebent viena įmonė iš dešimties. Tai reiškia, kad beveik visos šalies įmonės negali nė nutuokti, gerai ar blogai joms sekasi ūkininkauti. Tokiomis sąlygomis kalbėti apie bent kiek racionalią vadybą, suprantama, neprasminga. Tuo tarpu biudžetai tarsi Archimedo atramos taškas išties gali kardinaliai pakeisti visą įmonės veiklą. Tai visiškai suprantama, nes negalima norėti, kad vadybininkai atliktų savo pareigas, jeigu jie nedisponuoja jokiomis tų pareigų įgyvendinimo priemonėmis. Taigi biudžetų parengimas ir naudojimas atlieka dvejopą vaidmenį. Pirmiausia jie leidžia įsitikinti, ar įmonės planai bus įgyvendinti, ar įmonė tam apsirūpinusi visais ištekliais piniginiais, materialiniais ir žmogiškaisiais. Tačiau biudžetai atlieka ir dar vieną itin svarbią funkciją. Jie leidžia darbuotojams pasijusti reikšmingais verslo dalyviais, nes reikalauja iš jų aktyviai veikti vykdant biudžetuose numatytas gamybos ir pardavimų užduotis, be to, ne "tuščioje vietoje", o disponuojant tuose pačiuose biudžetuose numatytais ištekliais. Numačius atitinkamą motyvavimo sistemą, darbuotojai dar ir skatinami taupyti tuos išteklius. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šiomis sąlygomis visi vadybininkai tampa aktyviais verslo dalyviais. Gerai žinoma, kad bandymai įdiegti hierarchines vadybos sistemas nepasitvirtina, nes vienas žmogus gali vadovauti 3-4, daugiausia 7 darbuotojams. Todėl geriausia, kai visi vadybininkai kontroliuoja vieni kitus, jausdami atsakomybę už jiems patikėtą sritį. Tam reikia įgyvendinti operatyvios atskaitomybės sistemą, kai kiekvienos darbo dienos pabaigoje visi darbuotojai užpildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodydami, kiek laiko per dieną jie skyrė tam tikriems darbams atlikti - savo padaliniui, taip pat kitų padalinių veiklai, o kai įmanoma nurodyti tiksliai - ir laiką, sugaištą tam tikriems produktams gaminti ar parduoti. Ši darbo laiko apskaita tampa pagrindu nustatant, kiek išlaidų tam tikrą dieną padarė kiekvienas darbuotojas aptarnaudamas kitus įmonės padalinius ir dalyvaudamas gaminant konkrečius produktus. Tam reikia įdiegti veikla pagrįstą kaštų apskaitą, kai kiekvienas darbuotojas turi aiškiai pasakyti, ką jis dirba, bet ne kokios yra jo pareigos, ir nustatyti savo indėlį į galutinius veiklos rezultatus. Menedžmento buhalterijos turi nustatyti tinkamą kaštų apskaitos ir produktų savikainos kalkuliavimo sistemą. Deja, šiuo metu susidarė paradoksali padėtis, kai apie vadybos apskaitą vadovai žino ar bent jau nujaučia daugiau nei ją diegti turintys buhalteriai. Ekspertai pažymi, kad jeigu vadovai klausia, kaip įdiegti menedžmento apskaitą, tai buhalteriai dar vis domisi, kas tai yra. Be to, pastarieji dažnai be jokio pagrindo nusiramina išgirdę, kad apie du trečdalius menedžmento apskaitos sudaro kaštų apskaita ir produktų savikainos kalkuliavimas juos suklaidina naivus tikėjimas, kad tarybinė į "visko suskaičiavimą" orientuota kaštų apskaita ir yra sudedamoji šiuolaikinės vadybos apskaitos dalis. Toli gražu!
 
AR TIK NEPJAUSTOTE PJUVENŲ? Tai labiausiai paplitęs vadovų ir vadybininkų užsiėmimas, sudarantis veiklos iliuziją, tačiau nieko gera nežadantis nei vadovams, nei verslui. Šis Dale'o Carnegie'o pastebėjimas aktualus beveik visoms įmonėms. Nemokėdami gyventi čia ir dabar vadovai įprato nematyti "po kojomis" besivoliojančių problemų, todėl dažnai jie nepasilenkia ir nepakelia ne tik to, kas trukdo eiti pirmyn, bet kartais nepastebi ir ištisų turtų klodų, kuriuos tereikia norėti paimti. Daug šimtmečių buhalterinė apskaita buvo orientuota vien tik į praeitį. Be abejo, apskaita - visuomet retrospektyvi, tačiau, naudodamasi praeities duomenimis, ji gali pateikti (o gali ir nepateikti!) vadybai reikšmingą informaciją. Štai svarbiausias dalykas, kurį turi įsisąmoninti kiekvienas, pradedantis diegti vadybos apskaitą: menedžmento apskaita yra buhalterinės apskaitos ir planavimo bei kontrolės sistema, skirta teikti informaciją, reikalingą optimaliems vadybos sprendimams priimti. Tuo ši apskaita ir skiriasi nuo finansinės, kuri, be abejo, irgi reikalinga, tačiau naudotina visiškai kitiems tikslams, nes tai - praeities informacinis modelis, o praeitis dabartimi netaps niekada. Be to, reikia įsisąmoninti, kad pati apskaita nieko nesukuria, ji tik gali parodyti, kaip sekasi verslas, ir skatinti žmones gerai dirbti. Pati didžiausia klaida, kuri yra būdinga šiuolaikinei mūsų vadybai, - susitelkimas į materialius verslo aspektus, ignoruojant aktyviausią jo elementą - žmones ir jų vadybą. Tuo dažnai naudojasi nesąžiningos konsultacinės įmonės ar kompiuterinių programų kūrėjai. Įsiūlę klientams pirmąjį savo paslaugų bloką, jie savitai supainioja užsakovus, žingsnis po žingsnio įbrukdami jiems vis naujus savo produktus. Praėjus keliems mėnesiams, o kartais ir metams, užsakovai tampa savitai priklausomi nuo savo pačių užsakymų - būna gaila jau įmerktų į tam tikrą projektą pinigų. Taip, naudodamiesi žmogiškosiomis silpnybėmis, pseudokonsultantai melžia vis naujas sumas. Menedžmento apskaitoje jos vadinamos nugrimzdusiais kaštais (angl. sunk cost). Jų pirmiausia ir reikia atsisakyti, jeigu tik pastebima, kad jie nebeveikia efektyviai arba trukdo įdiegti naujus metodus. Pliuškinų ideologija dar nepadėjo nė vienam verslininkui. Deja, kol kas išgąsdintas nacionalinis verslas ne tiek mobilizuojasi aktyviai veiklai, kiek išgyvena nuolatinę baimę, stebėdamas, ar neužpuls valdžia, mokesčių inspekcija, pagaliau net savo įmonės darbuotojai, kurie dėl nepakankamos verslo kultūros nesugeba susieti savo darbo su įmonės veiklos rezultatais. Šioje srityje dažniausiai susiduriama su dviem pagrindinėmis problemomis. Pirmoji yra ta, kad neturėdami vadybos apskaitos specialistų, įmonių vadovai nesugeba išskirti atsakomybės centrų ir identifikuoti veiklų, bet apsiriboja "labai tikslia" tradiciškai veikiančia padalinių kaštų apskaita. Tai nieko neduoda, nes organizacinė vadybos forma paprastai turi nedaug ką bendra su realia vadybininkų veikla, dar dažniau tiesiog leidžia paslėpti jų neveiklumą. Kita svarbi problema yra ta, kad lietuviškasis menedžmentas paprastai orientuojasi į galutinius įmonės veiklos rezultatus, o nesusimąstoma apie tai, kad galutiniai rezultatai yra konkrečių daugelio vadybininkų veiklų rezultatas. Be to, tik konkretiems veiksmams, bet ne bendriesiems veiklos rezultatams (pavyzdžiui, pajamoms, įplaukoms ar pelnui) ir įmanoma daryti įtaką. Taigi, parengus biudžetus, būtina žengti dar vieną žingsnį Œ nustatyti konkrečių išlaidų normas kiekvienoje darbo vietoje, kad, būtent čia nustačius nukrypimą nuo numatytos veiklos programos, jis būtų panaikintas ar kompensuotas ir nedarytų įtakos daugelio kitų technologinėje gamybos grandinėje esančių padalinių bei darbuotojų veiklai. Jeigu darbuotojai nežino, kas yra norma, t. y. ko jie turi siekti, nereikia norėti, kad įmonės ar jos padalinių veikla būtų normali, kitaip sakant - teisinga. Kiekvienas darbuotojas turi aiškiai žinoti, ko iš jo norima, bet ne išgyventi dėl nuolatinių verslo nesėkmių. Dedeklių prižiūrėtojui višta, anot anglų rašytojo Samuelio Butlerio, - ne daugiau nei priemonė, kuria vienas kiaušinis padeda kitą. Tai, kuris iš jų pirminis, turi svarstyti kiti specialistai. Taigi kiekvienas darbuotojas privalo aiškiai žinoti, koks turi būti jo darbo rezultatas ir su kokiais kaštais jis turi būti pasiektas. Reikia gerai organizuoti informaciją apie įmonės padalinių vieni kitiems teikiamų paslaugų judėjimą. Jeigu bus aiškiai išskirti atsakomybės centrai, joks darbuotojas neprisiims kitų padalinių per didelių kaštų, kuriuos pastarieji stengsis jam priskirti. Juk visi turėtų būti motyvuojami optimizuoti kaštus. Svarbiausia - sugebėti kiekvieną didelės apimties darbą, galiausiai - visą įmonės veiklą suskaidyti į konkrečias sudedamąsias dalis, paskiriant tam tikrus atsakingus pareigūnus už kiekvieno darbo atlikimą. Vargu ar visuomet galima būti užtikrintam, kad įmonei pavyks pasiekti galutinius veiklos rezultatus, tačiau laiku ir kokybiškai atlikti konkrečius veiksmus kiekvienoje darbo vietoje tikrai galima ir būtina reikalauti. Tik šitą reikia mokėti daryti, o pirmiausia - sugebėti apskaičiuoti ir įvertinti kiekvienos veiklos kokybę. Šiuo atveju susiduriama su keliomis problemomis. Pirmiausia labai dažnai padaliniams netgi nenustatomi veiklos planai, klaidingai manant, kad laisvosios rinkos sąlygomis nesant pardavimų garantijų jie tarytum praranda prasmę. Iš tiesų turėtų būti atvirkščiai: rinkos neapibrėžtumo sąlygomis jos dalyvių veikla turėtų būti kaip galima labiau determinuota. Šiuo atveju tiesiog susiduriama su dviem skirtingais mąstymo būdais. Pirmasis - tolimas nuo racionalaus laisvosios rinkos požiūrio, būdingas biurokratinei socialistinei sanklodai. Jo esmė - susiklosčius nepalankiai ūkinei padėčiai, ne kuo skubiau ieškoti būdų, kaip ją ištaisyti, bet pirmiausia surasti kaltus ir tos padėties susiklostymo priežastis, - o jų dažniausiai jau būna nebeįmanoma pakeisti. Toks amžinas nesėkmių analizavimas - ne daugiau nei ekonomistų proto mankšta. Pabandykime įsivaizduoti paprasčiausią Gariūnų prekeivį, kuris negalvotų apie tai, kaip ateityje daugiau uždirbti, bet ištisas dienas suktų galvą dėl praeities nesėkmių. Beje, normaliuose laisvosios rinkos universitetuose netgi nedėstomas analizės, kaip praktinės veiklos, kursas. Todėl pirmiausia reikia nustoti skaičiuoti sintetinius rodiklius, vėliau bandant juos skaidyti į sudedamąsias dalis. Daugelio įmonių vadovų, o ypač vyriausiųjų buhalterių susižavėjimas kalkuliuoti komercinę (ją dažnai įmonės vadina "pilnąja") savikainą ne tik neduoda nieko gera, bet netgi, atvirkščiai, griauna visą vadybos procesą. Ši situacija atrodytų paradoksali, tačiau ji labai gerai žinoma ir nekelia nė mažiausių abejonių nė vienam menedžmento apskaitos specialistui, išskyrus grynai knyginius mokslininkus ir metodininkus, kuriančius ne realius, bet idealius šios apskaitos modelius. Vadybos apskaitos sistema kiekvienoje įmonėje turi remtis ne bendraisiais pelningumo rodikliais, bet maržų sistema. Tik jos leidžia priimti racionalius vadybos sprendimus kiekvienoje darbo vietoje ir tik jų visuma gali užtikrinti įmonių veiklos sėkmę. Taigi pirmasis uždavinys, diegiant efektyvias vadybos apskaitos sistemas, - išaiškinti visiems darbuotojams, ką jie daro, bet ne kodėl vaikšto į darbą. Juk ten galima vaikščioti ir tam, kad perkeltum kitiems (dažniausiai - vadovams) savo atsakomybę ir laiku pasiimtum atlyginimą. Parengti tokią darbuotojų savikontrolės matricą nėra labai lengva. Šį darbą reikia išmanyti, todėl gerai jį atlikti gali tik turintys šio darbo patirties.
 
KAS TURĖTŲ DIEGTI VADYBOS APSKAITĄ ĮMONĖSE IR KAS JOS DIEGTI NETURĖTŲ? Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia reikia pripažinti, kad vadybos apskaita - visuomet tiek konkretus veiklos baras, kad negali būti nė kalbos apie tai, jog ją galėtų sėkmingai įdiegti nepakankamai praktinių įgūdžių turintys specialistai. Turint galvoje, kad menedžmento apskaitos duomenų pagrindą sudaro kaštų apskaita ir ypač produktų savikainos kalkuliavimas, nekyla abejonių, kad šios sistemos kūrėjai, be kita ko, turi gerai išmanyti ne tik įmonių vadybą, bet ir jos technologinius procesus. Tačiau dar svarbiau išmanyti pačią vadybos apskaitos esmę ir jos diegimo metodiką, nes kitaip bus įdiegti kokie nors vadybos apskaitos surogatai, kurie tik diskredituos šią apskaitą. Kartais menedžmento apskaita tapatinama su įvairiomis technokratinėmis, blogąja šio žodžio prasme, sistemomis, kai registruojamas kiekvieno darbuotojo atsitraukimas iš darbo vietos, kad ir gamtiniais reikalais. Jos tikrai neskatina kūrybiškumo ar net atsakomybės, bet užtai sukuria kvalifikuotos vadybos iliuziją, kai "viską matau ir viską žinau". Iš tiesų tokie vadovai pro medžius neįžvelgia miško, o jų pavaldiniai žlugdomi kaip asmenybės ir kvalifikuoti darbuotojai. Taigi vadybos apskaitos sistemų diegimas - aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas, kurį atlikti vien tik savo jėgomis nereikia nė mėginti. Įsivaizduokite, kad avalynę gaminančios įmonės darbuotojams prireikia darbinių chalatų. Patys nesiuvate? Nors tai savo jėgomis galėtumėte padaryti kur kas paprasčiau nei įdiegti sudėtingą (bent jau už darbinį kombinezoną tikrai sudėtingesnę!) menedžmento apskaitą. Kiekvienos įmonės vadybos apskaitos sistema - unikali, bet tai nereiškia, kad ją galima įsidiegti visiškai neišmanant bendrųjų šios sudėtingos sistemos dėsningumų. Antra vertus, net ir labai gerai išmanydami šiuos reikalus, vargu ar sugebėtumėte tai padaryti patys. Juk ir kvalifikuočiausi chirurgai patys nesioperuoja, o jūsų įmonę tikriausiai teks rimtai gydyti. Nebent jums išties nereikalinga vadybos apskaita. Menedžmento apskaitos negalima diegti ne tik patiems, bet nevalia šio darbo patikėti ir kokiam "priklydusiam" pavieniam konsultantui. Šis darbas - ne vieno žmogaus jėgoms. Be labai aukštos kvalifikacijos reikalaujančios ekspertizės, būtinai teks atlikti ir daugelį žemesnio lygio ar net rutininių darbų. Taigi arba konsultantas vienišius nepakankamai kvalifikuotas ir todėl imasi atlikti visus darbus, arba jūs jam tiesiog permokate, kai "besiilsėdama". jis užsiima veikla, kuriai atlikti reikia daug žemesnės nei jo paties kvalifikacijos. Ką jau kalbėti apie tai, kad vadybos apskaitos sistemų diegimas - kūrybinis procesas, kai būtina tartis, ieškant geriausių sprendimų. Be to, siekiant apskaitos optimalumo, vadybos apskaita turi būti suderinta su finansine, o per pastarąją - dar ir su mokesčių apskaičiavimu. Nereikia tikėtis, kad visus šiuos dalykus gali išmanyti vienas specialistas. Tokių nebūna. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jeigu visus menedžmento apskaitos diegimo darbus atliks samdomi konsultantai, jūs su jais "apsivesite" visiems laikams. O kai vieni kitiems atsibosite, vis vien negalėsite išsiskirti, nes jus vienys bendras kūdikis  vadybos apskaita, kurią reikia nuolat tobulinti. Juk verslas nestovi vietoje! Todėl reikia ieškoti aukso vidurio, leidžiančio suvienyti labiausiai kvalifikuotų iš šalies samdomų konsultantų ir jūsų įmonės specialistų pajėgas. Tuomet, konsultantams baigus darbą ar kurį nors jo etapą, neliksite "ant ledo", bet galėsite sėkmingai veikti savarankiškai, sužinosite silpnąsias sistemos vietas, galėsite kelti reikalavimus jai, ją tobulinti. Nepalikite konsultantų vienų, nuolat stebėkite jų darbą ir reikalaukite, kad sistema būtų kuriama pagal jūsų poreikius. Ne vadyba tarnauja apskaitai, bet apskaita - vadybai. Vadybos apskaitos sistemos įdiegimas - ilgalaikis procesas, susijęs dar ir su darbuotojų psichologijos pakeitimu, todėl vidutinėje įmonėje šis darbas gali būti atliktas per 2-3 metus. Perdaryti bus sunku! Beje, į pagalbą iš šalies atvykusiems konsultantams paskirkite ne vieną, bet bent jau du savo įmonės darbuotojus. Jų nebus per daug, nes įdiegus sistemą kiekvieną darbo valandą geriau išnaudos beveik visi jūsų darbuotojai, o jums pačiam atsivers akys ir sugebėsite visiškai kitaip pažvelgti į savo verslą. Paruošę dirbti su nauja sistema tik vieną darbuotoją, galite susidurti su labai rimta problema, nes tokie darbuotojai rinkoje ypač vertinami, o jūsiškiam gali atrodyti, kad jis ne tik išmano menedžmento apskaitą, bet ir sugeba ją įdiegti - juk viską matė savo akimis! Tokį darbuotoją gali nuvilioti net ir patys vadybos apskaitą diegę konsultantai. Nepatikėkite tiems patiems specialistams vesti finansinę ir menedžmento apskaitą, nes šioms veiklos rūšims reikia visiškai skirtingo mąstymo. Kadangi jūsų vyriausiasis buhalteris tikriausiai rūpinasi ir mokesčių apskaičiavimu, jam tektų galvoti netgi ne dviem, bet trimis galvomis vienu metu. Vadybos apskaitoje išties naudojami kai kurie klasikinės buhalterinės apskaitos metodo elementai, pavyzdžiui, dvejybinis įrašas. Tačiau tik tuo šios dvi apskaitos rūšys ir panašios, o jų skirtumų nepalyginamai daugiau. Todėl, sukūrę buhalterinį kaštų apskaitos modelį, suburkite menedžmento buhalterius į planavimo ir kontrolės skyrių, nes tik tuomet įmonės darbuotojai šį padalinį suvoks kaip aktyvų vadybos elementą, bet ne pasyvią buhalteriją. Be to, jo darbuotojai ir ims vykdyti buhalteriams visiškai nebūdingas funkcijas. Menedžmento apskaitos sistemos palaikymu - pirmiausia vadovaujant biudžetų komitetui - turi rūpintis tik pirmasis įmonės vadovas arba jo paskirtas pareigūnas, jeigu jis turi visus vadovo įgaliojimus ir atlieka tik šį vienintelį darbą. Visais kitais atvejais jis bus subjektyvus ir galės panaudoti galingą vadybos apskaitą savo tikslais. Patirtis rodo, kad tikriausiai taip ir bus. Pirmajam įmonės vadovui dėl menedžmento apskaitos nedera tartis ir su savo pavaduotojais, nes aukščiausios ir ypač vidurinės vadybos grandies darbuotojai -didžiausias šios apskaitos sistemos diegimo stabdys. Beje, geriausias būdas pasitikrinti, ar jūsų įmonėje įdiegta kokybiška vadybos apskaita - ištirti mikroklimatą. Jeigu darbuotojai ir toliau darbe kalba apie namus, bet nesirūpina kiekvienas savo veiklos rezultatais ir nekelia reikalavimų kolegoms, sistema prasta arba jos tiesiog nereikėjo. Beje, kiek vadybos darbuotojų pasikeitė įdiegus sistemą? Jeigu nė kiek, tai ir jokios vadybos apskaitos neįdiegėte.
 

Kalčinskas G. Jeigu išėjo "Kaip visada", susimąstykite, ar tikrai norėjote "kuo geriau" // Vadovo pasaulis, 2004, Nr. 5. P. 4.


Audiokursas
“Kaštų apskaita ir produktų savikainos kalkuliavimas”
spauskite čia


Kitos publikacijos
Paslaugų savikainos apskaičiavimo būdai
MENEDŽMENTO APSKAITA PIRMIAUSIA REIKALINGA PATIEMS BUHALTERIAMS!
PRODUKTŲ SAVIKAINOS RODIKLIŲ SVARBA VADYBOS SPRENDIMAMS
VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITOS SĄSKAITŲ NAUDOJIMAS
Fi­nan­si­nei ap­skai­tai bū­din­gų trūkumų įvertinimas
ĮMONĖS BENDRŲJŲ KAŠTŲ APSKAITA IR PASKIRSTYMAS
Valstybė, kuriai nevadovaujama
Apskaitos vaidmuo įmonės vadybos sistemoje  (2)
Vadybos kaštų optimizavimas
Atskaitomybė pagal atsakomybę (1)
TAUPUS MOKA DVIGUBAI: visiškas nesiorientavimas versle ir jo aplinkoje daugelį šalies įmonių veda į pražūtį! (2)
Apskaičiuota ATSAKOMYBĖ
Nukrypus nuo kurso, gelbėkitės, kas galite!
MENEDŽMENTO APSKAITA – Į PAGALBĄ VADOVAMS (1)
DIAGNOZĖ: NEEFEKTYVUMAS. VAISTAS – VADYBOS APSKAITA (1)
KĄ GALI PARODYTI MENEDŽMENTO (VIDINĖ) ATSKAITOMYBĖ (1)
KOKIĄ VADYBOS APSKAITOS SISTEMĄ PASIRINKTI
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 584