varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

PIRMĄ KARTĄ TAIP IŠSAMIAI IR PRAKTIŠKAI!

 Knyga ,,BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ   (menedžmento) APSKAITA" padės  pasijusti reikalingiems ne     VMI, bet pačiai įmonei – TAPSITE PAGRINDINIAIS ĮMONĖS   VADOVŲ PAGALBININKAIS, gebėsite pateikti vadybos         sprendimams priimti reikalingą  informaciją. Plačiau...

ĮMONĖS BENDRŲJŲ KAŠTŲ APSKAITA IR PASKIRSTYMAS
2013 11 06
Auditorius
Valdas Jagminas

UAB „Pačiolis"

Įmonių veikloje daromi bendrieji kaštai svarbūs vadovams, nes dažnai sudaro reikšmingas sumas, o įvertinti šių kaštų darymo pagrįstumą – pakankamai sudėtinga. Tokio pobūdžio kaštai apskaitomi (tačiau skirtingais pjūviais) tiek finansinėje, tiek buhalterinėje vadybos ir kaštų apskaitoje. Šioje publikacijoje aptarsime įmonės ir jos padalinių bendrųjų kaštų apskaitą bei jų paskirstymą vadybos sprendimų priėmimo tikslais.


Atsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį ir jų organizacinę struktūrą, bendrieji ir administraciniai kaštai gali sudaryti įvairų santykinį svorį visose įmonių išlaidose, tačiau tai visuomet yra reikšmingas įmonės išlaidų straipsnis. Todėl įmonių vadovai siekia šiuos (kaip ir visus kitus) kaštus minimizuoti, kad padidintų įmonės uždirbamą pelną. Finansinėje apskaitoje šie kaštai, kaip žinoma, parodomi pelno (nuostolių) ataskaitoje atskiroje bendrųjų ir administracinių sąnaudų eilutėje. To reikia, kad įmonių savininkai iš finansinių ataskaitų pamatytų, kiek kainuoja jų turimų įmonių veiklos administravimas ir įvairių bendrųjų funkcijų vykdymas. Tačiau nieko daugiau, kas leistų susidaryti realų vaizdą apie šių kaštų panaudojimą, iš finansinės apskaitos ir jos pagrindu rengiamų ataskaitų sužinoti neįmanoma. O juk tam tikra dalis bendrųjų ir administracinių kaštų tenka gamybinei veiklai aptarnauti, dalis – įmonės vykdomai pardavimų veiklai aptarnauti. Vadovams tokia informacija labai reikšminga. Tikrą vaizdą apie bendrųjų ir administracinių kaštų naudą galima susidaryti tik žinant, ką jie iš tikrųjų „daro": kokioms funkcijoms vykdyti bei kokiems darbams atlikti yra skiriami. Viso to iš finansinės apskaitos duomenų pamatyti neįmanoma, todėl šiam tikslui naudojama buhalterinė vadybos ir kaštų apskaita ir jos priemonės.


Vadybos ir kaštų apskaitoje minėtos išlaidos apskaitomos pagal jų padarymo vietas, t. y. priskiriamos konkretiems padaliniams bei darbuotojams, kurie daro šio pobūdžio kaštus. Jeigu šio pobūdžio kaštai nesusieti su juos darančiais realiais įmonės padaliniais (taip pat ir darbuotojais), negali būti nė kalbos apie kokios nors vadovams naudingos informacijos šiuo labai svarbiu (bendrųjų ir administracinių kaštų naudingumo įvertinimo) klausimu suformavimą. Nežinant, kas įmonėje daro konkrečias bendrąsias ir administracines išlaidas, neįmanoma priimti jokių bent kiek labiau pagrįstų sprendimų dėl tokių kaštų racionalizavimo. Kitas labai svarbus aptariamų kaštų apskaitos požymis – identifikavimas, kokiu tikslu jie daromi. Kitaip tariant, būtina vadybos bei kaštų apskaitos priemonėmis užregistruoti ne tik bendrųjų ir administracinių kaštų sumą, jų padarymo vietą, bet, svarbiausia, – tikslią jų darymo paskirtį. Pagrindinė problema, su kuria susiduria vadovai, racionalizuodami šiuos kaštus, yra ta, kad dažniausiai nepakankamai aiškus tokio pobūdžio išlaidų indėlis į įmonės veiklos rezultatą: produktų gamybą, jų pardavimą ir pelno uždirbimą. Taigi, dažnai vadovai nežino, ar būtina daryti būtent tiek ir tokių bendrųjų ir administracinių kaštų, kiek daroma esamu metu, norint pasiekti dabartinį veiklos rezultatą, ar jų galbūt galima daryti ir mažiau, o rezultatas ne tik nepablogėtų, bet dar pagerėtų. Taip pat niekas negali tiksliai atsakyti, ar tokių kaštų padidinimas garantuotų efektyvesnę įmonės veiklą, o kartu ir jos pelningumo padidėjimą. Norėdami išspręsti šiuos klausimus, vadovai turi disponuoti informacija apie tai, kiek bendrųjų kaštų daroma vykdant tam tikras funkcijas, aptarnaujant konkrečius įmonės padalinius ar projektus. Viena, jeigu yra žinoma, kad, pavyzdžiui, ūkio skyriaus išlaidos per mėnesį yra 10 000 Lt, ir visai kas kita, jeigu žinoma, kad iš tų 10 000 Lt skyriaus vykdomai įmonės patalpų valymo veiklai tenka 3000 Lt, juo labiau, kai žinoma, kokios valymo išlaidų sumos tenka konkrečių padalinių patalpoms valyti. Be to, dažnoje įmonėje bendruosiuose padaliniuose dirbantys darbuotojai tam tikrais atvejais pritraukiami ir prie produktų kūrimo, gamybos ar pardavimo veiklos. Tokiu atveju šių darbuotojų padarytos išlaidos turi būti priskirtos atitinkamų produktų kaštams ir įskaičiuotos į jų savikainą. Visa ši informacija itin reikšminga tiek įmonės, tiek padalinių vadovams, priimant einamuosius veiklos vadybos sprendimus. Tokia informacija generuojama vadybos ir kaštų buhalterinės apskaitos priemonėmis.


Taigi, siekiant racionalizuoti bendrųjų ir administracinių kaštų darymą, labai svarbu nustatyti tikruosius tokių kaštų vartotojus. Juk informacija apie tai, kad, tarkime, per mėnesį 20 000 Lt įvairių įmonės padalinių (buhalterijos, planavimo ir kontrolės skyriaus, juridinio skyriaus ir kitų) veikloje padarytų išlaidų tenka įmonės vadovybei aptarnauti, gali priversti tą pačią vadovybę iš esmės revizuoti savo poreikius kitų padalinių vykdomiems darbams ir / ar jų apimčiai ir taip sumažinti bendruosius kaštus apskritai. Neturint patikimos informacijos apie tai, kas yra bendrųjų ir administracinių kaštų vartotojai (kokie padaliniai, projektai, darbuotojai ir kt.), neįmanoma numatyti ir pagrįstų šių kaštų mažinimo būdų. Viena efektyviausių priemonių, leidžiančių pakankamai tiksliai ir teisingai nustatyti, kas ir kokio dydžio bendruosius kaštus „vartoja", yra vidinių sąskaitų išrašymo sistemos įmonėje įdiegimas. Pagal tokius dokumentus atitinkamus darbus atliekančių darbuotojų padarytos išlaidos priskiriamos jų atliktų darbų gavėjams (padaliniams bei projektams). Pastarieji turi priimti jiems priskirtus kaštus. Tačiau tai darydami padalinių bei projektų vadovai vertina jiems priskiriamų kaštų pagrįstumą, t. y. tikrina, ar priskirti kaštai atitinka biudžete numatytą sumą, faktines atliktų darbų apimtis, planuotą darbų kokybę ir t. t. Suprantama, kad tokie vadovai stengtųsi reikiamai vertinti jiems priskirtų kaštų pagrįstumą, jie turi būti įmonės vadovybės motyvuojami neprisiimti per didelių kaštų iš kituose įmonės padaliniuose dirbančių darbuotojų.


Vadybos ir kaštų apskaitoje bendrieji ir administraciniai kaštai, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio veiklos klausimai sprendžiami, gali būti įskaičiuojami į įmonės gaminamų (arba perkamų siekiant perparduoti) bei parduodamų prekių savikainą, taip apskaičiuojant produktų pilnąją savikainą. Tai daryti labai svarbu, norint žinoti, ar tam tikri produktai gali padengti jiems tenkančias įmonės bei jos padalinių veikloje daromas bendrąsias ir administracines išlaidas. Jeigu produktas negali padengti jam tenkančių minėtų kaštų, jis įmonei yra nuostolingas, o tokiu atveju vadovai turi apsispręsti dėl jo ateities – ar verta jį toliau gaminti ir pardavinėti, ar galbūt naudingiau jo apskritai atsisakyti, o vietoje jo surasti pelningesnį produktą. Tačiau norint teisingai apskaičiuoti produktų pilnąją savikainą, būtina teisingai paskirstyti visus kaštus įmonės produktams, o tam svarbiausia pasirinkti tinkamus kaštų paskirstymo kriterijus. Šiuo atveju reikalinga aukšta kaštų apskaitos specialistų kvalifikacija bei bent minimalus padalinių vykdomų veiklų, kurių kaštai paskirstomi, išmanymas. Esant nepakankamai kvalifikacijai šioje srityje, paskirstant bendrąsias ir administracines išlaidas produktams ar kitiems kalkuliavimo objektams, dažnai naudojami nesudėtingai parenkami, tačiau klaidingi, t. y. visiškai neatspindintys skirstomų kaštų indėlio į produktų gamybą ar jų pardavimą kriterijai. Pavyzdžiui, įmonės bendruosius kaštus paskirsčius produktams pagal iš jų pardavimo uždirbamų pajamų sumą ar produktų gamybinę savikainą ar tiesiog pagal pagamintų produktų kiekį, išeitų visiškai klaidinga produktų pilnoji savikaina (deja, neretai būtent taip įmonėse daroma). Gavę tokiu būdu apskaičiuotus produktų pilnosios savikainos rodiklius, vadovai, jais vadovaudamiesi, priiminėtų įvairius verslo vadybos sprendimus (dėl gamybos apimčių, produktų pardavimo kainų, parduodamų produktų nomenklatūros ir kt.) ir neišvengiamai klystų. Juk turint klaidingus duomenis (juk yra esminis skirtumas, ar už 100 Lt parduodamos prekės pilnoji savikaina yra 90 Lt, ar 110 Lt) teisingo sprendimo priimti praktiškai neįmanoma.


Kadangi bendrieji ir administraciniai kaštai neturi akivaizdaus ryšio su produktais, tokius kaštus teisingai priskirti produktams ar kitiems kalkuliavimo objektams yra sudėtinga. Norint šį svarbų darbą atlikti kokybiškai, taikomi įvairūs kaštų apskaitos metodai, iš kurių geriausias – veikla pagrįstos kaštų apskaitos metodas (angl. Activity based costing, ABC). Taikant šį metodą, visos įmonėje daromos bendrosios išlaidos (kaip ir apskritai visos netiesioginės produktų atžvilgiu išlaidos) registruojamos ir kaupiamos pagal įmonės padalinių vykdomas veiklas. Atitinkamose veiklose padarytos išlaidos paskirstomos jų aptarnautiems objektams, įvertinant realų tų veiklų (bei jose daromų kaštų) indėlį į tuos objektus. Taigi, pritaikius šį metodą bei kai kurias kitas buhalterinės vadybos ir kaštų apskaitos priemones, įmanoma gauti kokybišką, vadovams svarbią informaciją apie bendruosius kaštus: jų padarymo vietas, vartotojus ir tikrąją paskirtį. O tokios informacijos pagrindu priimami sprendimai leidžia šiuos kaštus racionalizuoti ir sumažinti.



Kitos publikacijos
Paslaugų savikainos apskaičiavimo būdai
MENEDŽMENTO APSKAITA PIRMIAUSIA REIKALINGA PATIEMS BUHALTERIAMS!
PRODUKTŲ SAVIKAINOS RODIKLIŲ SVARBA VADYBOS SPRENDIMAMS
VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITOS SĄSKAITŲ NAUDOJIMAS
Fi­nan­si­nei ap­skai­tai bū­din­gų trūkumų įvertinimas
Valstybė, kuriai nevadovaujama
Apskaitos vaidmuo įmonės vadybos sistemoje  (2)
Vadybos kaštų optimizavimas
Atskaitomybė pagal atsakomybę (1)
TAUPUS MOKA DVIGUBAI: visiškas nesiorientavimas versle ir jo aplinkoje daugelį šalies įmonių veda į pražūtį! (2)
Apskaičiuota ATSAKOMYBĖ
Nukrypus nuo kurso, gelbėkitės, kas galite!
JEIGU IŠĖJO "KAIP VISADA", susimąstykite, ar tikrai norėjote "kuo geriau"!
MENEDŽMENTO APSKAITA – Į PAGALBĄ VADOVAMS (1)
DIAGNOZĖ: NEEFEKTYVUMAS. VAISTAS – VADYBOS APSKAITA (1)
KĄ GALI PARODYTI MENEDŽMENTO (VIDINĖ) ATSKAITOMYBĖ (1)
KOKIĄ VADYBOS APSKAITOS SISTEMĄ PASIRINKTI
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9927