varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

PIRMĄ KARTĄ TAIP IŠSAMIAI IR PRAKTIŠKAI!

 Knyga ,,BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ   (menedžmento) APSKAITA" padės  pasijusti reikalingiems ne     VMI, bet pačiai įmonei – TAPSITE PAGRINDINIAIS ĮMONĖS   VADOVŲ PAGALBININKAIS, gebėsite pateikti vadybos         sprendimams priimti reikalingą  informaciją. Plačiau...

VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITOS SĄSKAITŲ NAUDOJIMAS
2015 01 22
Auditorius 
Valdas Jagminas 
UAB „Pačiolis"

Vadybos ir kaštų (menedžmento) apskaita pagal savo metodiką iš esmės skiriasi nuo finansinės apskaitos. Natūralu, kad skiriasi ir šioms apskaitos rūšims vesti naudojamos sąskaitų sistemos. Jeigu finansinei apskaitai vesti skirtą pavyzdinį sąskaitų planą reglamentuoja valdžia, tai vadybos ir kaštų apskaitai vesti reikalingas sąskaitas įmonės turi pasirengti savo nuožiūra. Tam būtina turėti gerų vadybos ir kaštų apskaitos žinių bei kruopščiai įvertinti savo poreikius ir galimybes. Pagrindinius dalykus, į ką reikia atsižvelgti atliekant šį darbą, aptarsime straipsnyje.


Sudarant įmonės vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitų planą, svarbu parinkti tinkamą jo struktūrą bei nustatyti optimalų sąskaitų klasių kiekį ir jose esančių sąskaitų nomenklatūrą, kad jose būtų galima patogiai registruoti, kaupti bei apdoroti visus vadybai reikalingus duomenis. Šiuo atveju labai aktualus sąskaitų kodavimo klausimas. Tiek pati vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitų plano struktūra, tiek ir sąskaitų nomenklatūra, taigi ir jų kodai priklauso nuo įmonės organizacinės struktūros, vykdomos veiklos pobūdžio, didelę įtaką daro įmonės vadybos organizavimas bei su tuo susiję įmonės ir jos padalinių vadybos aparatų informaciniai poreikiai. Todėl sudarydami sąskaitų planą menedžmento apskaitos darbuotojai pirmiausia turi išsiaiškinti, kokios yra įmonės ir jos padalinių vadovų bei vadybininkų funkcijos ir kokie jiems suteikti įgaliojimai, galiausiai, kokie jų informaciniai poreikiai. Iš to tampa aišku, kokius objektus ir kokiais pjūviais reikės apskaityti vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitų sistemoje. Priešingu atveju, jei šios apskaitos sąskaitų planas rengiamas gerai nežinant jai keliamų užduočių, jau sudarytą sąskaitų planą po kurio laiko gali tekti kardinaliai perdaryti, tam bereikalingai sugaištant daugybę laiko ir išleidžiant nemažai pinigų.


Vadybos ir kaštų apskaita turi būti lanksti, pasirengusi operatyviai reaguoti į besikeičiančias įmonės veiklos aplinkybes bei kintančius įmonės vadovų ir vadybininkų poreikius informacijai. Todėl sudarant įmonės menedžmento apskaitos sąskaitų planą, patartina jį daryti kuo „laisvesnį". Tai reiškia, kad turi būti numatyta galimybė ateityje nesunkiai įvesti naujas sąskaitas bei naujus kodus, skirtus naujiems apskaitos objektams, kurių atspindėjimas apskaitoje gali būti visai nebūtinai nuolatinis, – dažnai viena ar kita informacija reikalinga tik esant tam tikroms aplinkybėms.


Kadangi vadybos ir kaštų apskaita (kaip ir visa veiklos vadyba) orientuota į nukrypimų nuo biudžetinių rodiklių identifikavimą bei jų užregistravimą, tai šios apskaitos sąskaitos tam turi būti pritaikytos. Todėl menedžmento apskaitos sąskaitų sistemoje naudojamos sąskaitos, kuriose registruojami biudžetiniai rodikliai, bei nukrypimų nuo biudžetinių rodiklių sąskaitos, atspindinčios biudžetinių sumų viršijimus bei jų sutaupymus. Taikant pažangias vadybos ir kaštų apskaitos sistemas, biudžetiniams rodikliams apskaityti skirtose sąskaitose atitinkami duomenys turi būti užregistruojami dar nepradėjus vykdyti veiklos, kuriai parengtas ir patvirtintas biudžetas. Greta biudžetinių rodiklių sąskaitų naudojamos atskiros biudžetų koregavimų bei nukrypimų nuo pakoreguotų biudžetų sąskaitos. To reikia, kad iš tokių sąskaitų duomenų būtų matyti, kokią įtaką galutiniam veiklos rezultatui padarė pradinio biudžeto koregavimas bei faktinių dydžių (išlaidų arba pajamų) nukrypimas nuo pakoreguotų biudžetų. Tokiose sąskaitose registruojami duomenys apie tam tikram objektui (padaliniui, jo vykdomai veiklai, projektui, produktui ar pan.) numatytus rodiklius pagal pradinį biudžetą, apie biudžetinių rodiklių koregavimus (jų padidėjimą arba sumažėjimą) bei apie skirtumą tarp faktinių dydžių ir pakoreguoto biudžeto. Kadangi nukrypimai nuo biudžetų kartais gali vienas kitą kompensuoti, t. y. palankius nukrypimus gali kompensuoti nepalankūs nukrypimai (ar atvirkščiai), nukrypimų sąskaitose dažnai būna tikslinga įvesti dvi analitines sąskaitas. Vienoje būtų registruojami palankūs nukrypimai nuo biudžetų (pavyzdžiui, kaštų sutaupymas), o antroje – nepalankūs nukrypimai nuo biudžetų (pvz., nenaudingas kaštų viršijimas). Be abejo, vadybos tikslais nukrypimų sąskaitos turėtų būti detalizuojamos pagal kiekvieną nukrypimų priežastį, kad vadovai gautų šią informaciją.


Rengiant vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitų planą, svarbu atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, lemiančias naudojamos sąskaitų sistemos kokybę, pavyzdžiui, rengiant menedžmento apskaitos sąskaitų sistemą, nerekomenduojama naikinti arba iš esmės keisti finansinei apskaitai skirtų sąskaitų plano sąskaitų. Patartina vadybos ir kaštų apskaitai vesti skirti 7, 8 bei 9 sąskaitų klasių sąskaitas, kurios ir valdžios patvirtintame pavyzdiniame sąskaitų plane specialiai paliktos laisvos tam, kad jas įmonė prisitaikytų menedžmento apskaitos poreikiams. Daugeliui įmonių trijų sąskaitų klasių šiai apskaitai vesti ir pakanka. Tačiau, be abejo, pavyzdiniame sąskaitų plane nurodytas sąskaitų klasių skaičius (7 ÷ 9 klasės) neturi riboti įmonės vedamos menedžmento apskaitos. Jeigu tikslinga šiai apskaitai naudoti daugiau sąskaitų klasių, taip reikia ir daryti. Vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitų plano struktūra, jo formavimas ir santykis su finansinės apskaitos sąskaitomis priklauso nuo to, ar menedžmento apskaitos sąskaitos integruojamos į finansinės apskaitos sąskaitas ar sudaromos ir naudojamos autonomiškai nuo pastarųjų. Nuo to, kokiu būdu tarpusavyje derinamos finansinės apskaitos ir vadybos bei kaštų apskaitos sąskaitų sistemos, iš esmės priklauso ir šiai apskaitai skirtų sąskaitų įvedimas bei jų naudojimas, taip pat – duomenų registravimas šios apskaitos rūšies sąskaitose.


Kai vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitos visiškai integruojamos į finansinės apskaitos sąskaitų sistemą, rengiamas visiškai integruotas menedžmento apskaitos sąskaitų planas. Vadybos ir kaštų apskaita vedama atitinkamose finansinės apskaitos sąskaitose, jas papildomai detalizuojant bei įvedant naujas atitinkamai žemesnio laipsnio sąskaitas, kuriose registruojami ir kaupiami detalesni nei finansinėje apskaitoje įmonės veiklos duomenys, reikalingi vadybos tikslais. Taip finansinei apskaitai skirtas sąskaitų planas išsiplečia, pasipildydamas daugybe naujų sintetinių sąskaitų, subsąskaitų bei analitinių sąskaitų. Visiškai integruota menedžmento apskaitos sąskaitų sistema prasminga tik tuomet, jeigu vadybos reikmėms sąskaitose pakanka vesti detalią veikloje daromų kaštų apskaitą bei kalkuliuoti produktų savikainą. Priešingu atveju, siekiant turėti išvystytą vadybos ir kaštų apskaitos sistemą, toks variantas visiškai neparankus. Pirmiausia, šiuo atveju pagrindinė yra finansinė apskaita ir jai keliami reikalavimai – juk menedžmento apskaitos sąskaitos šiuo atveju integruojamos į finansinės apskaitos sąskaitų sistemą, kuri pritaikyta rengti išorines finansines ataskaitas. Todėl norint įvesti kokias nors menedžmento apskaitai vesti reikalingas sąskaitas, pirmiausiai reikia žiūrėti, kad jos netrukdytų finansinės apskaitos poreikiams. Antra – tokioje sistemoje praktiškai neįmanoma vesti apskaitos pagal biudžetus ir fiksuoti nukrypimus nuo jų. Aptariamu atveju pagrindas yra finansinės apskaitos sąskaitos, kuriose, kaip žinome, registruojami tik faktiniai duomenys apie faktiškai atliktas ūkines operacijas ar įvykusius ūkinius įvykius. Dar vienas rimtas visiškai integruotos sistemos trūkumas – jeigu joje būtų kalkuliuojama produktų komercinė ar pilnoji savikaina, t. y. į produktų savikainą būtų įskaičiuojami pardavimų bei bendrieji ir administraciniai kaštai, prieš rengiant pelno (nuostolių) ataskaitą tektų daryti daugybę koreguojančių bei reversinių įrašų. To reikėtų tam, kad tokie į produktų savikainą įskaičiuoti kaštai būtų grąžinti atgal į atitinkamas veiklos sąnaudų sąskaitas, kurių likučiai įtraukiami į minėtos ataskaitos atitinkamas eilutes, skirtas pardavimų sąnaudoms bei bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms atspindėti.


Dėl aptartų priežasčių visiškai integruotų menedžmento apskaitos sąskaitų naudojimas prasmingas tik tuo atveju, jeigu šiai apskaitai keliami uždaviniai apsiriboja detalia faktiškai padarytų įmonės veikloje kaštų apskaita bei produktų faktinės savikainos kalkuliavimu. Šių apskaitos barų duomenis registruojant finansinės apskaitos sąskaitose greta finansinės apskaitos metodikos turi būti atsižvelgiama į kai kuriuos tik vadybos ir kaštų apskaitos informacijai taikomus reikalavimus. Pavyzdžiui, vedant finansinę apskaitą paprastai taikomi periodiniai atsargų (žaliavų ir medžiagų, nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos) apskaitos būdai, tačiau formuojant informaciją vadybai, minėtas atsargas reikia apskaityti nuolat, tai registruojant sąskaitose. Juk vadovams reikia kontroliuoti žaliavų ir medžiagų bei kitų gamybos atsargų naudojimą, o kartu ir gaminamų produktų savikainos formavimąsi nelaukiant, kol pasibaigs ataskaitinis laikotarpis, bet tuo metu, kai vykdomi atitinkami gamybiniai procesai, t. y. nuolatos.


Kitas vadybos ir kaštų apskaitos vedimo sąskaitose variantas yra iš dalies integruota menedžmento apskaitos sąskaitų sistema, kuri dar kartais vadinama mišria sistema. Šiuo atveju vadybos ir kaštų bei finansinė apskaita vedamos skirtingose sąskaitų klasėse, tačiau jos visos yra apjungtos bendrame sąskaitų plane. Esant tokiai sistemai, sudaromas iš dalies integruotas menedžmento apskaitos sąskaitų planas. Vadybos ir kaštų apskaitai vesti aptariamu atveju įvedamos papildomos sąskaitų klasės – 7, 8 ir 9 sąskaitų plano klasės, kurios ir numatytos šiems tikslams pavyzdiniame sąskaitų plane. Kadangi tiek finansinei, tiek menedžmento apskaitai vesti skirtos sąskaitos yra viename sąskaitų plane, 1 ¸ 6 ir 7 ÷ 9 sąskaitų klasių sąskaitos koresponduoja tarpusavyje. Taigi, vadybos ir kaštų bei finansinė apskaita vedama skirtingose sąskaitų klasėse, tačiau jų sąskaitos tiesiogiai tarpusavyje koresponduoja, perkeliant reikiamus duomenis iš vienos apskaitos rūšies sąskaitų į kitos apskaitos rūšies sąskaitas. Iš dalies integruotas vadybos ir kaštų apskaitos vedimo sąskaitose būdas teikia daug daugiau privalumų nei visiškai integruotas variantas, tačiau vis tiek jis turi ir įvairių trūkumų, kuriuos sąlygoja tiesioginiai ryšiai su finansinės apskaitos sąskaitomis.


Vadybos ir kaštų apskaitą vedant 7 ÷ 9 sąskaitų klasėse kiekviena įmonė pati nusprendžia, kokius objektus apskaityti šiose sąskaitose. Atsižvelgiant į vadybos poreikius, šiose sąskaitose gali būti apskaitomi visi įmonės veikloje daromi kaštai (arba tik dalis jų), uždirbamos pajamos, atsargos bei kiti objektai. Menedžmento apskaitoje vedant atsargų apskaitą, sąskaitose būtų nuolat registruojamas tokių atsargų sunaudojimas, finansinėje apskaitoje šioms atsargoms apskaityti taikant periodinius būdus. Tuos pačius objektus apskaitant tiek finansinėje, tiek menedžmento apskaitoje tai daroma skirtingais pjūviais bei detalumu. Menedžmento apskaitoje duomenys apie įmonės veiklą fiksuojami bei registruojami daug detaliau (net iki konkrečių darbuotojų veiklos), nei finansinėje. Be to, skiriasi ir apskaitos objektų atspindėjimo sąskaitose pjūviai. Pavyzdžiui, jeigu finansinėje apskaitoje apie išlaidas / sąnaudas pateikiami duomenys, akcentuojant, kokios išlaidos yra padarytos, tai menedžmento apskaitoje siekiama parodyti, kokiu tikslu išlaidos yra daromos.


Naudojant iš dalies integruotą sąskaitų sistemą, reikiami duomenys į menedžmento apskaitai skirtas sąskaitas įkeliami iš finansinės apskaitos sąskaitų. Todėl reikia nustatyti aiškią duomenų perkėlimo iš finansinės apskaitos sąskaitų į vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitas tvarką, taip pat – įkeltų į menedžmento apskaitos sąskaitas duomenų tolesnio apdorojimo bei šių sąskaitų uždarymo procedūras. Tiek reikalingų duomenų įkėlimas į vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitas, tiek įkeltų duomenų apdorojimas, tiek šių sąskaitų uždarymas gali būti atliekami įvairiais būdais – kiekvienoje įmonėje tai atliekama savitai. Toliau trumpai aptarsime bendriausius su šiomis procedūromis susijusius dalykus.


Ata­skai­ti­nių me­tų pra­džio­je atidaromos finansinės apskaitos ir vadybos bei kaštų apskaitos sąskaitos. Į šiai apskaitai vesti skirtas sąskaitas į­ke­lia­mi duomenys apie pradinius atsargų (žaliavų bei medžiagų, nebaigtos gamybos, pagamintos produkcijos bei kitų) likučius bei apie kitus vadybai svarbius objektus. Per vi­sus ataskaitinius me­tus, vyk­dant veiklą, reikalingi duo­me­nys nuo­la­t per­ke­lia­mi į atitinkamas menedžmento apskaitos są­skai­tas, kuriose jie detalizuojami vadybai reikalingais pjūviais. Toks duomenų įkėlimas į vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitas gali būti atliekamas įvairiai, tačiau dažniausiai naudojami du būdai. Pirmojo būdo esmė duomenų įkėlimas į menedžmento apskaitos sąskaitas atliekamas tiesiogiai koresponduojant finansinės apskaitos pagrindinėms sąskaitoms ir atitinkamoms vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitoms. Taip darant laikotarpio metu finansinės apskaitos sąskaitos turi nulinius likučius, o tai nepatogu šią apskaitą vedantiems buhalteriams. Taikant antrąjį būdą, duomenys į menedžmento apskaitos sąskaitas įkeliami iš finansinės apskaitos sąskaitų sistemoje įvestų duomenų perkėlimų sąskaitų, minėtoms sąskaitoms koresponduojant tarpusavyje. Pastaruoju atveju finansinės apskaitos sąskaitos, kuriose apskaitomos išlaidos (sąnaudos), pajamos, atsargos ir kiti objektai išlieka nepakoreguoti. Todėl antrasis būdas pažangesnis už pirmąjį, nes suteikia daugiau galimybių vedant menedžmento apskaitą, mažiau trukdo vesti finansinę apskaitą. Ata­skai­ti­niams me­tams pa­si­bai­gus iš finansinės apskaitos sąskaitų duomenų paren­gia­mos metinės fi­nan­si­nės ataskaitos ir sąskaitos yra uždaromos. Kadangi iš dalies integruotoje sistemoje egzistuoja tiesioginiai ryšiai tarp finansinės ir menedžmento apskaitos sąskaitų, uždaromos ir menedžmento apskaitos sąskaitos. Menedžmento apskaitos sąskaitų uždarymas priklauso nuo to, kokiu būdu į menedžmento apskaitos sąskaitas įkeliami duomenys iš finansinės apskaitos sąskaitų.


Naudojant iš dalies integruotą menedžmento apskaitos sąskaitų sistemą, joje galima įgyvendinti apskaitą pagal biudžetus bei nukrypimus nuo jų, o tai praktiškai neįmanoma visiškai integruotoje sąskaitų sistemoje. Tačiau tai galima sėkmingai daryti tik naudojant antrąjį iš minėtų duomenų įkėlimo į sąskaitas būdų, kuomet finansinėje apskaitoje naudojamos pagalbinės duomenų perkėlimo sąskaitos. Kadangi pagrindinės finansinės apskaitos sąskaitos, kurių duomenys naudojami išorinėms finansinėms ataskaitoms rengti (iš dalies ir mokesčiams apskaičiuoti), duomenų perkėlimo į menedžmento apskaitą procese nedalyvauja, galimi netikslumai sąskaitose registruojant biudžetus bei nukrypimus nuo jų visiškai nepavojingi finansinių ataskaitų teisingumui (bei mokesčių apskaičiavimui). Taigi, šį variantą pasirinkusios įmonės vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitose gali vesti apskaitą pagal biudžetus ir nukrypimus nuo jų. Be šio privalumo iš dalies integruota menedžmento apskaitos sąskaitų sistema, palyginti ją su visiškai integruota sistema, yra gerokai pranašesnė, nes joje kur kas patogiau įvesti naujas sąskaitas arba naikinti anksčiau įvestas, taip pat patogiau organizuoti darbą: vieni darbuotojai gali dirbti vien su finansine apskaita, kiti – tik su vadybos ir kaštų apskaita. Tačiau iš dalies integruota menedžmento apskaitos sąskaitų sistema turi ir tam tikrų trūkumų: ji labai sudėtinga dėl daugybės ryšių su finansinės apskaitos sąskaitomis, be to, ataskaitiniams metams pasibaigus tenka uždaryti menedžmento apskaitai vesti naudojamas sąskaitas, nors dėl vadybos poreikių patenkinimo to daryti nereikėtų, nes įmonėse dažnai įvairių projektų vykdymas kerta ataskaitinių metų ribą.


Daugiausia galimybių vadybos bei kaštų apskaitai vesti suteikia sąskaitų sistema, kuri yra visiškai autonomiška nuo finansinės apskaitos sąskaitų. Tokiu atveju vadybos bei kaštų apskaitai vesti parengiamas autonominis sąskaitų planas, kurio sąskaitos neturi jokių tiesioginių ryšių su finansinės apskaitos sąskaitomis. Paprastai toks vadybos ir kaštų apskaitos vedimo sąskaitose variantas pasirenkamas, kai šiai apskaitai keliami sudėtingi, įvairialypiai bei dažnai kintantys uždaviniai. Naudojant autonomišką nuo finansinės apskaitos menedžmento apskaitos sąskaitų sistemą, finansinės apskaitos vedimas visiškai neturi įtakos vadybos ir kaštų apskaitai ir jai naudojamoms sąskaitoms. Savo ruožtu menedžmento apskaitos vedimas neturi įtakos finansinės apskaitos sąskaitų sistemai. Autonominėje menedžmento apskaitos sąskaitų sistemoje šiai apskaitai vesti gali būti naudojamos 7 ÷ 9 sąskaitų klasės, tačiau, atsižvelgiant į įmonės poreikius, šiam tikslui gali būti naudojamos ir kitų klasių sąskaitos. Menedžmento apskaitos sąskaitos, esant poreikiui, gali būti koduojamos ne skaitmenimis, o raidėmis – taip vien iš sąskaitos numerio būtų galima atsikirti, kad tai menedžmento apskaitos sąskaita.


Autonominė vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitų sistema teikia daug galimybių vedant šią apskaitą dar ir todėl, kad tokiu atveju nereikia derintis prie fundamentinės apskaitos lygybės, kuria remiasi visa finansinės apskaitos sąskaitų sistema. Toks autonomiškumas leidžia menedžmento apskaitą vedantiems buhalteriams tinkamai ir patogiai užregistruoti sąskaitose vieną ar kitą šioje apskaitoje atspindimą objektą. Todėl autonominio vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitų plano sąskaitose gali būti apskaitomi patys įvairiausi įmonės veiklos barai tokiais pjūviais, kokie tik reikalingi vadybai. Kadangi vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitos yra autonomiškos nuo finansinės apskaitos, tokios sistemos sąskaitų nomenklatūra yra pakankamai mobili, – ją, esant poreikiui, galima dažnai ir palyginti nesudėtingai keisti, neatsižvelgiant į duomenų srautus finansinės apskaitos sąskaitose. Todėl autonominėje sistemoje galima nesunkiai kada tik reikia įvesti naujas sąskaitas, kuriose būtų galima registruoti bei kaupti informaciją apie įmonės veiklą kokiu nors nauju aspektu, jeigu tik tam atsirado poreikis.


Autonominėje sąskaitų sistemoje vadybos ir kaštų apskaitos sąskaitos nekoresponduoja su finansinės apskaitos sąskaitomis, o koresponduoja tik tarpusavyje. Reikalingi duomenys apie ūkinius faktus į menedžmento apskaitos sąskaitų sistemą įkeliami įvairiais būdais, tačiau dažniausiai tam naudojamos specialiai šiam tikslui skirtos duomenų perkėlimų sąskaitos, kaip anksčiau aptartos iš dalies integruotos sistemos atveju. Tačiau, jeigu iš dalies integruotoje sistemoje šios sąskaitos įvedamos finansinės apskaitos sąskaitų sistemoje, tai šiuo atveju tokios sąskaitos įvedamos menedžmento apskaitos sąskaitų plane. Autonominėje sąskaitų sistemoje ataskaitiniams metams pasibaigus nėra jokios būtinybės uždaryti visų vadybos bei kaštų apskaitos sąskaitų, kaip kad daroma iš dalies integruotos ir visiškai integruotos sąskaitų sistemos atveju. Esant poreikiui, atskiras menedžmento apskaitos sąskaitas galima uždaryti nebūtinai finansinių metų pabaigoje, bet tada, kai to reikia, pavyzdžiui, nusprendus toliau nebekaupti informacijos tam tikru įmonės veiklos pjūviu.


Apibendrinant aptartus vadybos ir kaštų apskaitos vedimo sąskaitose variantus, galima teigti, kad autonominė sąskaitų sistema neturi kitoms dviem sistemoms būdingų trūkumų, bet turi daugybę privalumų, kurie labai svarbūs siekiant kokybiškai ir patogiai vesti menedžmento apskaitą. Vis dėlto bet kokiu atveju norint sėkmingai įgyvendinti kurį nors iš publikacijoje aptartų variantų, suprantama, reikalingos geros vadybos ir kaštų apskaitos žinios.


Kitos publikacijos
Paslaugų savikainos apskaičiavimo būdai
MENEDŽMENTO APSKAITA PIRMIAUSIA REIKALINGA PATIEMS BUHALTERIAMS!
PRODUKTŲ SAVIKAINOS RODIKLIŲ SVARBA VADYBOS SPRENDIMAMS
Fi­nan­si­nei ap­skai­tai bū­din­gų trūkumų įvertinimas
ĮMONĖS BENDRŲJŲ KAŠTŲ APSKAITA IR PASKIRSTYMAS
Valstybė, kuriai nevadovaujama
Apskaitos vaidmuo įmonės vadybos sistemoje  (2)
Vadybos kaštų optimizavimas
Atskaitomybė pagal atsakomybę (1)
TAUPUS MOKA DVIGUBAI: visiškas nesiorientavimas versle ir jo aplinkoje daugelį šalies įmonių veda į pražūtį! (2)
Apskaičiuota ATSAKOMYBĖ
Nukrypus nuo kurso, gelbėkitės, kas galite!
JEIGU IŠĖJO "KAIP VISADA", susimąstykite, ar tikrai norėjote "kuo geriau"!
MENEDŽMENTO APSKAITA – Į PAGALBĄ VADOVAMS (1)
DIAGNOZĖ: NEEFEKTYVUMAS. VAISTAS – VADYBOS APSKAITA (1)
KĄ GALI PARODYTI MENEDŽMENTO (VIDINĖ) ATSKAITOMYBĖ (1)
KOKIĄ VADYBOS APSKAITOS SISTEMĄ PASIRINKTI
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9911