varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

PIRMĄ KARTĄ TAIP IŠSAMIAI IR PRAKTIŠKAI!

 Knyga ,,BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ   (menedžmento) APSKAITA" padės  pasijusti reikalingiems ne     VMI, bet pačiai įmonei – TAPSITE PAGRINDINIAIS ĮMONĖS   VADOVŲ PAGALBININKAIS, gebėsite pateikti vadybos         sprendimams priimti reikalingą  informaciją. Plačiau...

PRODUKTŲ SAVIKAINOS RODIKLIŲ SVARBA VADYBOS SPRENDIMAMS
2016 03 25

Auditorius Valdas Jagminas

UAB „Pačiolis"

 Kiekvienos įmonės vadovo pagrindinis tikslas – pelninga (ar bent nenuostolinga) įmonės veikla, o tai įgyvendinama tik tada, kai įmonės produktai parduodami brangiau, nei kainuoja juos pasigaminti (ar kitaip įsigyti) bei parduoti. Tačiau nežinant produktų pilnosios savikainos neįmanoma įvertinti, kurie iš įmonės produktų yra pelningi, o kurie galbūt nuostolingi ir „pravalgo" pirmųjų uždirbtą pelną. Todėl ir neįmanoma priimti racionalių vadybos sprendimų tokių produktų gamybos ir pardavimo atžvilgiu. Taigi produktų savikainos rodiklių reikšmė įmonių veiklos vadyboje yra nepaprastai didelė. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie savikainos rodikliai yra apskaičiuojami vadybos sprendimų priėmimo tikslais ir kaip tokią informaciją vadovams gauti iš buhalterinės apskaitos.


Kiekvienam žinoma, kad vadovams reikalingą informaciją apie įmonės produktų savikainą bei pelningumą, padalinių ir jų darbuotojų veiklos kaštus bei jų darymo racionalumą teikia ne finansinė apskaita, kurią įmonių buhalterijos privalo vesti įpareigotos tam tikrų reglamentų, bet visai kita buhalterinės apskaitos rūšis – vadybos ir kaštų apskaita, kurios vesti jokie reglamentai nereikalauja. Vadybos ir kaštų apskaitoje taikomos specialios metodikos, kurias naudojant įmanoma teisingai apskaičiuoti tam tikrų įmonės gaminamų bei parduodamų prekių savikainą, taip pat įmonės padalinių ir jų darbuotojų atliekamų darbų kaštus, kartu nustatant jų teikiamą naudą. Vedant vadybos ir kaštų apskaitą, priklausomai nuo įmonės vadybos personalo poreikių, apskaičiuojami skirtingi savikainos rodikliai. Atsakingiems už produktų gamybą ir gamybinių kaštų efektyvumą (bei jų minimizavimą) vadovams svarbiausias yra produktų gamybinės savikainos rodiklis. Jis parodo, kiek ir kokių gamybinių kaštų yra padaryta (bei daroma, nes vadybos ir kaštų apskaita teikia informaciją ne tik apie jau pagamintų produktų savikainą, bet ir (tai žymiai svarbiau) apie šiuo metu gaminamų produktų gamybos kaštus) gamybinio technologinio proceso metu, gaminant vieną ar kitą įmonės produktą. Tokia informacija padeda vadovams išsiaiškinti, kokiu būdu geriausiai galima sumažinti produktų gamybinius kaštus: pavyzdžiui, vienas žaliavas keisti kitomis, kelti darbuotojų kvalifikaciją, kad jie galėtų našiau dirbti, įsigyti modernesnių ir našesnių gamybinių įrenginių, geriau organizuoti patį gamybos procesą ir t. t. Vedant vadybos ir kaštų apskaitą suformuojama informacija apie tokių priemonių įgyvendinimo įtaką bendriems gamybos proceso kaštams ir, svarbiausia, tam tikrų produktų savikainai – jos dydžio pasikeitimui. Negaunant minėtos informacijos, nežinoma, kokią įtaką tiems rodikliams padarė atitinkamos kaštų taupymo priemonės, t. y. iš esmės dirbama aklai. Juolab kad neprotingai taupant gamybinius kaštus (pavyzdžiui, įsigyjant pigesnių, bet prastesnės kokybės žaliavų), galima juos netgi padidinti (padidėjus prastesnių žaliavų išeigai arba išaugus jų apdorojimo kaštams) arba pabloginti gaminamo produkto kokybę. Tuomet, jeigu gamybiniai kaštai net ir būtų sumažinti, nebūtų aišku, dėl kokių taikomų priemonių poveikio jie sumažėjo, o tai vadovams yra labai svarbu, – juk planuodamas veiklą turi žinoti, kas konkrečiai padėjo sutaupyti kaštus ir kokiu dydžiu – tuomet tas priemones stengsiesi kartoti ir ateityje.


Norint parduoti pasigamintas (ar pirktas iš kitų įmonių) prekes ar teikiamas paslaugas, patiriama tam tikrų pardavimo kaštų, kurie, priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio ir taikomų pardavimo priemonių, gali būti labai įvairūs – tiek jų dydis, tiek ir sudėtis. Informacija apie pardavimo kaštus, o labiausiai apie tai, kiek jų tenka tam tikroms prekėms parduoti, yra labai svarbi pardavimo vadovams, kurių tikslas – parduoti kuo daugiau prekių, patiriant kuo mažiau pardavimo veiklos kaštų. Be to, norint įvertinti kiekvienos prekės pelningumą, vien gamybinių kaštų žinoti neužtenka, būtina į parduodamų prekių savikainą įskaičiuoti ir jų pardavimo kaštus, taip apskaičiuojant produktų komercinę savikainą. Beje, neretai būna prekių, kurių gamybinė savikaina palyginti nedidelė (todėl iš pirmo žvilgsnio jos atrodo pelningos), tačiau jų pardavimų kaštai gerokai padidina tokių prekių savikainą (taip kartais tokios prekės tampa netgi nuostolingos).


Įmonių vadovams, atsakingiems už visą įmonės veiklą bei jos galutinį rezultatą, svarbu žinoti įmonės bei jos padalinių bendrųjų bei administracinių kaštų sumas, kad galėtų įvertinti galimybes šiuo kaštus optimizuoti, t. y. atsisakyti nenaudingų kaštų ir padidinti reikalingų kaštų teikiamą naudą. Tokio pobūdžio kaštai įmonėse paprastai sudaro gana reikšmingas sumas, tad tinkama jų apskaita ir įvertinimas svarbus visos įmonės veiklos efektyvumui. Kadangi šie kaštai tiesiogiai nesusiję nei su produktų gamyba, nei su jų pardavimu, dažnai sunku vienareikšmiai pasakyti, kokio dydžio turi būti tam tikri bendrieji kaštai (vadybos ir kaštų apskaitoje jie vadinami struktūriniais kaštais) įmonėje, kad ši galėtų kokybiškai vykdyti norimos apimties gamybinę bei prekybinę veiklą. Tačiau vadybos ir kaštų apskaitoje taikomos metodikos leidžia nustatyti struktūrinių kaštų indėlį į įmonės vykdomas gamybinę bei prekybinę veiklas, taip pat į tam tikrų prekių sukūrimą, pagaminimą bei pardavimą. Šių metodikų įgyvendinimas, suprantama, yra sudėtingas ir aukštos kvalifikacijos bei gero įmonėje vykstančių procesų išmanymo reikalaujantis darbas, kuriam būna pasirengę tik retos įmonės buhalterinės apskaitos darbuotojai.


Norint įsitikinti, kurios iš įmonės gaminamų (ar kitaip įsigyjamų) bei parduodamų prekių uždirba pelno, o kurios padaro nuostolių, apskaičiuojama produktų pilnoji savikaina, kurią palyginus su atitinkamų prekių pardavimo pajamomis ir paaiškėja minėti dalykai. Apskaičiuojant pilnosios savikainos rodiklį, taip pat galima pamatyti įmonės bendrųjų ir administracinių išlaidų įtaką tam tikrų produktų savikainai. Gauta tokio pobūdžio informacija paskatina vadovus susimąstyti, ar pakankamai efektyviai dirba įmonės padaliniai, atliekantys aptarnavimo, bendrąsias bei administracines funkcijas. Beje, paprastai didžiausių įmonės veiklos kaštų mažinimo rezervų yra ne gamybinėse ar pardavimų išlaidose (nors tinkamai sutvarkius šių veiklų vadybą, jų kaštų sumos taip pat gerokai sumažinamos), bet būtent bendrosiose ir administracinėse išlaidose, nes jų dydis iš esmės priklauso nuo įmonės veiklos procesų vadybos. Jeigu, tarkime, įmonės gaminamų ir parduodamų prekių pilnosios savikainos sudėtyje reikšmingą dalį sudaro įvairios bendrosios ir administracinės išlaidos, tikėtina, jog tokia įmonė gyvuos neilgai, nebent tuoj pat kardinaliai peržiūrėtų ir pertvarkytų savo veiklos organizavimą ir vadybos sistemą. Atlikus įmonės bendrųjų ir administracinių kaštų analizę, beveik visuomet paaiškėja, kad vieną ar kitą aptarnavimo, administravimo ar kitokią bendrąją veiklą įmonėje galima organizuoti visai kitokiu būdu, taip sumažinant jos vykdymo kaštus. Tai daroma pritaikant vieno iš vadybos ir kaštų apskaitos metodo – funkcinės vertinės analizės – principus: nagrinėjama, kiek tam tikra funkcija (atliekamas darbas) yra reikalinga ir naudinga, ir vertinama, kiek kainuoja tos funkcijos (darbo) atlikimas.


Visų įmonės veiklos kaštų (ne tik gamybinių bei pardavimo) įtaką prekių savikainai svarbu vertinti ir kainodaros tikslais, nes neretai įmonėms kurį laiką tenka prekes pardavinėti pigiau, nei pardavinėja konkurentai, o tai reiškia, kad galbūt pigiau, nei savikaina. Jeigu įmonė persistengia mažindama kainas, jai tai po kurio laiko gali baigtis labai liūdnai – bus parduota gal ir daug prekių, bet už jas gautų pinigų greičiausiai nepakaks tokiam pačiam prekių kiekiui, kokį pardavė mažomis kainomis, pasigaminti (ar kitaip įsigyti) bei parduoti. Taip veiklos apimtys neišvengiamai mažės ir įmonė, užuot išplėtusi savo veiklą, galiausiai gali paprasčiausiai bankrutuoti. Norint to išvengti, būtina žinoti, kiek įmonei iš viso kainuoja pasigaminti ir parduoti tam tikras prekes (būtent tam tikras, o ne jų visumą, kaip daroma vedant finansinę apskaitą ir jos pagrindu rengiant išorines finansines ataskaitas!). Juk vienos prekės gali būti net labai pelningos, o kitos – nuostolingos ir „pravalgyti" pirmųjų uždirbamą pelną. Kartais galima sąmoningai nuostolingai pardavinėti kai kurias prekes, jeigu tai padeda kartu su jomis parduoti ir pelningas prekes. Tačiau tuomet reikia labai gerai žinoti tiek vienų, tiek kitų prekių savikainą, kad nebūtų apsiskaičiuota.


Daugelyje įmonių kalkuliuojama produktų pilnoji savikaina, tačiau dažnai tai daroma visiškai nekvalifikuotai ir klaidingai. Nekalbant jau apie tai, kad tokių rodiklių nereikia skaičiuoti nuolatos (kasdienei vadybai visiškai pakanka maržos rodiklių, kai bendrieji ir administraciniai kaštai nėra įskaičiuojami į produktų savikainą). Didžiausia problema ta, kad įmonių buhalteriai nemoka to daryti teisingai – juk šių klausimų jokie norminiai aktai nereglamentuoja, o buhalteriai toli gražu ne visuomet deda pastangų šių žinių įgyti kursuose ar skaitant specialią profesinę literatūrą. Taip prieinama net iki tokių absurdų, kad visi įmonės bendrieji kaštai paskirstomi produktams pagal pagamintą jų kiekį arba pagal gautas iš jų pardavimo pajamas! Tokiu klaidingu būdu apskaičiuota produktų pilnoji savikaina tik suklaidins (kartais net labai) vadovus ir greičiausiai paskatins juos priimti klaidingus ar gal net pražūtingus įmonės veiklai sprendimus. Juk minėtais būdais apskaičiavus produktų pilnąją savikainą gali atsitikti taip, kad produktai, kurie iš tikrųjų yra įmonei nuostolingi, atrodys pelningi, o pelningi produktai taps nuostolingi!


Taigi nereikia naiviai tikėtis, kad įmonėje dirbantys buhalteriai būtinai mokės tinkamai kalkuliuoti produktų savikainą (bėda ir ta, kad dažnai jie patys to nepripažįsta). Deja, vadovai labai dažnai visiškai nepagrįstai pasitiki savo buhalteriais vien dėl to, kad jiems atrodo savaime suprantama, jog šie darbuotojai turi mokėti ir parengti finansines ataskaitas, ir apskaičiuoti mokesčius, ir dar vesti vadovams reikalingą vadybos ir kaštų apskaitą. Taip nebūna. Tai labai skirtingi ir visiškai skirtingų žinių reikalaujantys darbai. Rengti finansines ataskaitas ir apskaičiuoti mokesčius iš buhalterių reikalauja (ir, be to, nurodo, kaip tai reikia padaryti) tam tikri reglamentai, o kaip reikia vesti įmonės vadybos poreikius tenkinančią vadybos ir kaštų apskaitą, kaip minėjome, niekas nereglamentuoja ir nereguliuoja. Kita problema – patys vadovai paprastai neišmano net šios jiems skirtos apskaitos pagrindų, todėl negali nei tinkamai suformuluoti savo buhalterinėms tarnyboms, kokią informaciją šios jiems turi pateikti, nei įvertinti, ar jiems teikiama informacija suformuota tinkamu būdu ir ja galima pasitikėti. Tokiu atveju geriausias variantas – kreiptis į vadybos ir kaštų apskaitos srityje dirbančias konsultacines įmonės, kad jų specialistai galėtų įvertinti, ar įmonėje teisingai vedama kaštų apskaita ir kalkuliuojama produktų savikaina.


Kitos publikacijos
Paslaugų savikainos apskaičiavimo būdai
MENEDŽMENTO APSKAITA PIRMIAUSIA REIKALINGA PATIEMS BUHALTERIAMS!
VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITOS SĄSKAITŲ NAUDOJIMAS
Fi­nan­si­nei ap­skai­tai bū­din­gų trūkumų įvertinimas
ĮMONĖS BENDRŲJŲ KAŠTŲ APSKAITA IR PASKIRSTYMAS
Valstybė, kuriai nevadovaujama
Apskaitos vaidmuo įmonės vadybos sistemoje  (2)
Vadybos kaštų optimizavimas
Atskaitomybė pagal atsakomybę (1)
TAUPUS MOKA DVIGUBAI: visiškas nesiorientavimas versle ir jo aplinkoje daugelį šalies įmonių veda į pražūtį! (2)
Apskaičiuota ATSAKOMYBĖ
Nukrypus nuo kurso, gelbėkitės, kas galite!
JEIGU IŠĖJO "KAIP VISADA", susimąstykite, ar tikrai norėjote "kuo geriau"!
MENEDŽMENTO APSKAITA – Į PAGALBĄ VADOVAMS (1)
DIAGNOZĖ: NEEFEKTYVUMAS. VAISTAS – VADYBOS APSKAITA (1)
KĄ GALI PARODYTI MENEDŽMENTO (VIDINĖ) ATSKAITOMYBĖ (1)
KOKIĄ VADYBOS APSKAITOS SISTEMĄ PASIRINKTI
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9920