varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

PIRMĄ KARTĄ TAIP IŠSAMIAI IR PRAKTIŠKAI!

 Knyga ,,BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ   (menedžmento) APSKAITA" padės  pasijusti reikalingiems ne     VMI, bet pačiai įmonei – TAPSITE PAGRINDINIAIS ĮMONĖS   VADOVŲ PAGALBININKAIS, gebėsite pateikti vadybos         sprendimams priimti reikalingą  informaciją. Plačiau...

TAUPUS MOKA DVIGUBAI: visiškas nesiorientavimas versle ir jo aplinkoje daugelį šalies įmonių veda į pražūtį! (2)
2007 09 06
UAB "Pačiolis" prezidentas
doc. dr. auditorius Gediminas Kalčinskas
 
 
Sunku įsivaizduoti, kad kurioje nors šeimoje pinigai būtų leidžiami visiškai neatsižvelgiant į įplaukas. Arba tik kartą per metus - apie atvelykį - būtų suskaičiuojamos šeimos pajamos ir išlaidos. Tuo tarpu nemažoje dalyje įmonių būtent taip ir daroma! Tūlam tik atrodo, kad skaičiuoja! Taip yra todėl, kad verslininkai, kaip ir daugelių kitų atvejų, yra paprasčiausiai valdžios suklaidinti. Klaidinantis finansinės atskaitomybės įvardijimas apskaita sudaro įvaizdį, kad įmonių verslo procesai yra apskaitomi, o todėl gali būti kontroliuojami.
 
Pridėję ranką ant širdies pasakykite sau: kada paskutinį kartą gavote iš savo buhalterijos informaciją, reikalingą verslo sprendimams priimti. O, tiesą sakant, ar gavote bent vieną kartą? Išsakyta mintis - joks paradoksas. Tiesiog bijomasi pripažinti sau, kad toks imlus darbui ir brangus užsiėmimas, kaip buhalterinė apskaita gali būti visiškai nenaudingas pačiai įmonei. Nuo savęs pridursime - jis gali būti net labai žalingas, kadangi ne tik nesutvarko vadovų ir vadybininkų mąstymo, bet netgi sujaukia jį, prišniurkšdamas visą aplinką beverčio informacinio triukšmo. Sveikai maitintis moka daugelis, tačiau išmokti taupiai elgtis su galvomis (juk mąstymas yra pagrindinė kiekvieno vadovo priemonė?) didžioji dalis žmonių dar nemoka, todėl bruka į jas viską, kas tik pasitaiko. Tuo tarpu, jeigu tik galėtų, kiekvienas rinktųsi gastritą, bet ne silpnaprotystę. Padėtis šių dienų įmonėse panaši į buvimą sujauktame, pilname priskretusių indų kambaryje, kuriame dažnai viskas apversta aukštyn kojomis. Įsivaizduokim, kad kažkas atėjo ir tą kambarį sutvarkė. Juk geriau jaustumėtės? Tai ir susitvarkykite!

 
VISKAS VALDŽIAI ?
 
Reikalas tas, kad kaip ir daugelis visų piliečių, vadovai dar neįpratę pasitikėti savo jėgomis ir vis laukia valdžios malonių. Pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia - kad ir Europos sąjungos finansavimas. Tūlas verslininkas jam gauti išeikvoja tiek jėgų ir sumanumo, kad šių pastangų sąskaita galėtų uždirbti žymiai didesnes sumas už gaunamas dovanas. Kadangi vis dar tikima valdžia (nebūtinai, kad padės, - bent jau, kad nepakenks), valdžiai ir atsiskaitoma. Tenka pripažinti, - daugelis įmonių ir veda tik valdžiai (geriausiu atveju - savininkams) reikalingą apskaitą, nes būtent tokios yra finansinė ir mokesčių apskaitos. Abejojantiems - įrodymas: toji finansinė apskaita per nesusipratimą tik lietuviškai ir vadinama apskaita. Ir angliškai, ir net rusiškai šis sudėtingas ir brangus reiškinys vadinamas atskaitomybė, nes tik finansinėms ataskaitoms parengti ir yra skirtas. Suprantama, neagituojame nevesti šios apskaitos, bet kviečiame naudoti ją tik pagal tiesioginę paskirtį.
 
Atmetus visas buhalterines peripetijas vadovams turi užtekti vieno argumento - ką naudingo galima nuspręsti iš duomenų, kurie šių metų kovo mėnesį pasako, koks veiklos rezultatas buvo pernai vasarį?! Juk laiko nepasuksi atgal? Taigi reikia žinoti, kad, griežtai kalbant, finansinė apskaita apskritai neegzistuoja. Yra tik finansinė atskaitomybė ir priemonė suformuoti jos duomenis. Šia prasme naudojimasis vadinamąja finansine apskaita apskritai yra keistas. Nes įsigilinus paaiškėja, kad ne tik įmonės, bet ir jos padalinių vadovai naudojasi tokia pačia, atsiprašant, informacija. Pagalvokite, ar jūsų įmonėje kitaip? Ar tikrai žinoma, kas ką turi padaryti ir ar įgyvendintos kontrolės priemonės, leidžiančios aiškiai patvirtinti, kuris darbuotojas, ką padarė arba ko nepadarė.
 
PAPRASTAS SUSISKAIČIAVIMAS NEPADĖS!
 
Kiekvienos įmonės vadovas supranta, kad reikia apskaičiuoti gaminamų ir parduodamų prekių savikainą. Bet klausimas, kaip tai padaryti, kad gautas rezultatas leistų pamatyti tikrąjį, o ne klaidingą vaizdą, paprastai nueina į antrąjį ar dar tolesnį planą. Skaičių iliuzija užliūliuoja daugelį. Reikia suvokti, kad buhalterinė apskaita ne aritmetika, tad paprastas suskaičiavimas, kiek turėjai pinigų ir kiek išleidai, nepraeis. Norint gauti informaciją apie itin sudėtingas verslo realijas, tenka sukurti irgi pakankamai sudėtingą instrumentą (mokslo įrodyta, kad sudėtingų reiškinių paprastomis priemonėmis teisingai atspindėti neįmanoma!). Juk jeigu tai ne trijų žmonių "uabas", tai įvertinti kiekvieno darbuotojo dalyvavimą versle ir apskaičiuoti jo indėlį į galutinius įmonės rezultatus išties sudėtinga. Tačiau, norint žinoti tikrąjį vaizdą, kas vyksta Jūsų įmonėje, tai daryti būtina. Juk joks pavienis žmogus ne tik kad neuždirba pelno, bet ir nedaro sąnaudų (išlaidas daryti gali, tačiau pastarosios sąnaudomis taps tik, jeigu jos bus daromos su nauda).
 
Įmonės veiklą pelninga padaro tik kryptinga žmonių, dirbančių toje įmonėje, grupinė veikla. Tačiau, kad būtų galima maksimizuoti bendrą jų darbo rezultatą, reikia matyti kiekvieno indėlį. Bet, pavyzdžiui, tiek įmonės administracijos, tiek ir daugelio kitų darbuotojų (tarkime, įmonės vairuotojo ar sandėlininko) indėlį į galutinius veiklos rezultatus nustatyti labai sudėtinga. Daugelis pasakytų, - netgi neįmanoma. Įmanoma! Tai atlikti leidžia specialiai vadybos poreikiams tenkinti sukurtos šiuolaikinės vadybos ir kaštų apskaitos sistemos. Nereikia ieškoti kokių nors šios apskaitos ištakų ar užuomazgų finansinėje apskaitoje, - jų ten nėra. Vadybos ir kaštų apskaita apskritai įmonėse pradėta naudoti tik prieš kokius 50 metų, tad tai palyginti nauja apskaitos rūšis.
 
Dažniausiai įmonės, kurios apskritai apskaičiuoja savo produktų savikainą, pasitenkina tuo, kad priskiria jai visas išlaidas pagal kokį nors tiesiog banaliai paprastą ir dažniausiai todėl visiškai netinkantį kriterijų. Juk akivaizdu, kad, pavyzdžiui, įmonės bendrąsias ir administracines išlaidas pabandžius priskirti produktams (o tai tam tikrais atvejais daryti reikia) pagal tai, kiek padaryta medžiagų išlaidų vieno ar kito gaminio gamybai arba kiek priskaičiuota darbo užmokesčio tuos gaminius gaminantiems darbininkams, rezultatas bus liūdnas. Taip padarius prapuola labai svarbi informacija apie įmonės padalinių veiklą ir jų indėlį į produktų gamybos bei pardavimų procesą. Geriau tuomet jau visai neskaičiuoti savikainos, nei apskaičiuoti tokią! Mūsų patirtis rodo, kad nemažai įmonių bendrąsias išlaidas skirsto tarp padalinių ir įskaičiuoja jas į tam tikrų produktų savikainą klaidingais būdais ir todėl dažnai - atvirkščiai realiam tų bendrųjų išlaidų indėliui į įmonės veiklą.

Atsakomybės apskaita
 
Kartais menedžmento (kitaip - vadybos ir kaštų) apskaita dar vadinama atsakomybės apskaita, nes ji leidžia tiksliai nustatyti, kas ir kaip įmonėje vykdo jam pavestas pareigas. Kiekvienas įmonės padalinys, kaip ir kiekvienas darbuotojas padalinyje turi atlikti tam tikras jam pavestas funkcijas, nes yra atsakingas už jų atlikimą. Pavyzdžiui, buhalterija atsako už apskaitos vedimą, taigi ši jos atsakomybė ir turi būti įvertinta. Taip pat ir kurio nors kito padalinio vadovas atsako už to padalinio vadybą, tad tai irgi svarbu įvertinti ir skaičiais, kad vaizdas būtų objektyvus. Tuo ši, deja, Lietuvoje dar labai mažai paplitusi apskaita ir yra ypatinga - ji ne tik teikia daug vadybai reikalingos informacijos, bet ir sėkmingai atspindi pačius vadybos procesus. Dėl to įmonių vadovams tikra šio žodžio prasme atsiveria akys į jų verslą.
 
Revizuojant darbuotojų veiklą, kartu labai svarbu išsiaiškinti, už kokius darbus kuris darbuotojas atsako ir ar jis gali už juos atsakyti realiai. Vadyboje nieko nėra blogiau, už formalią atsakomybę. Juk pasakyti tiesiog, kad "aš atsakau už šį darbą" - tai tas pats, kas nepasakyti nieko. Kiekviena atsakomybė turi būti labai aiškiai apibrėžta ir darbuotojas turi labai gerai suprasti, ką konkrečiai jis turi daryti. Norint tai įgyvendinti įmonėje būtina suformuoti atsakomybės centrus. Kiekvienam iš jų turi būti suformuluotos aiškios užduotys, - ką ir kada kiekvienas centras turi atlikti. Labai praverčia ir tam tikrų veiklų išskyrimas bendruosiuose įmonės padaliniuose. O juk labai dažnas vadovas nesugebėtų tiksliai pasakyti, ką veikia (bet ne kuo dirba!) netgi jų pavaduotojai. Paprastas buvimas darbe - daugelį įmonių persekiojanti rykštė.
 
Tinkamas atsakomybės centrų išskyrimas kardinaliai pakeičia visą įmonės vadybą, - įmonės vadovui nebereikia vaikščioti iš paskos padalinių vadovų, aiškinantis, ar jų darbas atliekamas tinkamai. Atsakomybės centrų vadovai patys savarankiškai sprendžia jiems iškilusias problemas ir į įmonės vadovą kreipiasi tik išimtiniais atvejais, - kai sprendžiami klausimai yra strategiškai svarbūs visai įmonei. Žinoma, šito pasiekti galima tik įdiegus išvystytą biudžetų sistemą. Mat tik tuomet įmonės darbuotojai pasijunta visaverčiais verslo dalyviais, nes jie ima disponuoti tam tikru turtu, už kurio racionalų panaudojimą būna atsakingi. Atsakomybės centrų išskyrimas nėra paprastas dalykas. Juos, kaip ir visą vadybos sistemą, galima realizuoti tik įdiegus šiuolaikines vadybos ir kaštų apskaitos sistemas. Daugeliui įmonių vadovų, norint išsilaikyti vis didesnės konkurencijos sąlygomis, šitai būtina pradėti daryti nedelsiant. Menedžmento apskaitos įdiegimas - ilgalaikis ir kruopštus darbas, tačiau jis atsiperka nedelsiant, dažniausiai nuo pirmųjų diegimo darbų. Ne veltui iš visų JAV įmonėse dirbančių buhalterių net 70 procentų veda būtent menedžmento apskaitą, tai reiškia - dirba sau ir savo įmonei. Likęs trečdalis apskaičiuoja mokesčius ir rengia finansinę atskaitomybę. Mūsuose kol kas proporcijos atvirkščios, tačiau tai laikina.
 
 
Komentarai (2)

Kitos publikacijos
Paslaugų savikainos apskaičiavimo būdai
MENEDŽMENTO APSKAITA PIRMIAUSIA REIKALINGA PATIEMS BUHALTERIAMS!
PRODUKTŲ SAVIKAINOS RODIKLIŲ SVARBA VADYBOS SPRENDIMAMS
VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITOS SĄSKAITŲ NAUDOJIMAS
Fi­nan­si­nei ap­skai­tai bū­din­gų trūkumų įvertinimas
ĮMONĖS BENDRŲJŲ KAŠTŲ APSKAITA IR PASKIRSTYMAS
Valstybė, kuriai nevadovaujama
Apskaitos vaidmuo įmonės vadybos sistemoje  (2)
Vadybos kaštų optimizavimas
Atskaitomybė pagal atsakomybę (1)
Apskaičiuota ATSAKOMYBĖ
Nukrypus nuo kurso, gelbėkitės, kas galite!
JEIGU IŠĖJO "KAIP VISADA", susimąstykite, ar tikrai norėjote "kuo geriau"!
MENEDŽMENTO APSKAITA – Į PAGALBĄ VADOVAMS (1)
DIAGNOZĖ: NEEFEKTYVUMAS. VAISTAS – VADYBOS APSKAITA (1)
KĄ GALI PARODYTI MENEDŽMENTO (VIDINĖ) ATSKAITOMYBĖ (1)
KOKIĄ VADYBOS APSKAITOS SISTEMĄ PASIRINKTI
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 618