varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

  

   Šiame skyriuje jūs rasite įdomybių, skirtų laisvalaikiui. Tai įvairūs anekdotai, pritrenkiančios istorijos, įdomybės, susijusios su skaičiais, apskaita, mokesčiais, skaičiavimo technika, buhalterio profesija. Šiame skyriuje taip pat rasite daug naudingų valgių receptų. Pagaminę puikų patiekalą, po sunkios darbo dienos nudžiuginsite savo šeimą.

Procentai: šimtoji dalis, nuošimtis, palūkanos
2015 07 01
 Ir be lietuvių kalbos žodyno žinome, kad procentas – tai šimtoji kurio nors kiekio ar skaičiaus dalis, nuošimtis arba šnekamojoje kalboje palūkanos, kurias visuotinio skolinimosi laikais mokame bankams, lizingo bendrovėms ar privatiems asmenims. Buhalteriams bene dažniausia tenka skaičiuoti procentus, bet turbūt nedaug kas žino, kaip atsirado procentai , kas, kaip ir kodėl juos pradėjo skaičiuoti.
 
 
 Procentai buvo žinomi dar gilioje senovėje, tik pirmiausia jie atsirado ne aritmetikoje, o komercijoje, nes geriausias to meto matematikos žinovas buvo pirklys. Už palūkanas pinigus skolino jau Babilono turtuoliai, ir už skolą devynis kailius nulupdavo – ilgainiui skola taip išsipūsdavo, jog net kelis kartus viršydavo pradinę sumą. Daugelis skolininkų nesugebėdavo išsimokėti ir jiems tekdavo net vergijon parsiduoti.
 
 
 Lupikautojų apetitą visais laikais stengtasi apriboti. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad įvairių šalių įstatymais buvo nustatoma viršutinė leidžiamų palūkanų riba. Įdomu, kad ji nedaug skyrėsi nuo šiandieninių bankų imamų palūkanų. Antai Delfų šventyklos bankas Graikijoje V-VI a. pr. Kristų tokia riba laikė 10 proc. Jei skola būdavo garantuojama nekilnojamuoju turtu, tai palūkanos sumažėdavo iki 6–8 proc., o jei buvo skolinamasi kroviniams plukdyti jūra, jos išaugdavo iki 20, o kartais net iki 33 proc.
 
 
 Romos piliečiai skolindamiesi iš bankų turėjo mokėti 9–10 proc. palūkanas. Bet jau 347 m. pr. Kristų buvo nuspręsta apsiriboti 5 proc. dydžio palūkanomis, o praėjus dar keleriems metams palūkanas iš skolininkų visai buvo uždrausta imti. Aukso laikai! Tik jie truko neilgai, komercijoje įsigalėjo 4–6 proc. palūkanos, o kartais jos šoktelėdavo ir iki 12 proc. Romos senatas nusprendė, kad tai turėtų būti viršutinė palūkanų riba. Romos poetas Persijus savo kūriniuose priekaištauja lupikautojams, kurie vietoj kuklių penkių ima vienuolikos procentų palūkanas. O Horacijus pliekia net ir tuos pirklius ir bankininkus, kurie nesigėdi nuo skolininko lupti po penkis procentus kas mėnesį. Krikščionių bažnyčia iš pradžių irgi smerkė skolinimą už palūkanas, bet vėliau pripažino, kad skolintojas turi teisę į nuosaikias palūkanas.
 
 
 Vieni skolino, kiti skolinosi, bet didžiausia problema buvo ta, kad kreditorius, prieš paimdamas palūkanas, turėdavo jas apskaičiuoti. Šimtoji skolinamo kapitalo dalis buvo vadinama procentu. Neišliko žinių, kaip palūkanas skaičiuodavo senovės graikai, bet tikriausiai jie tada dar nežinojo nei paties procento, nei žodžio kapitalas. Manoma, kad kapitalas kilęs iš lotyniško žodžio caput (galva, pagrindas) – taip būdavo vadinama suma, įrašoma į atsiskaitymų knygą. Tokią sąvoką vartojo jau arabai. Iš jų kartu su procentų skaičiavimo metodais ji tikriausiai atėjo į Leonardo Fibonačio veikalus, kur ir įgijo dabartinę reikšmę capitale. Iš čia kapitalas paplito ir kituose aritmetikos vadovėliuose, kuriuose tais laikais procentų skaičiavimui būdavo skiriama labai daug vietos. Atsirado savita aritmetikos atmaina, kuri XVI a. buvo pavadinta politine aritmetika. Prie šios šakos plėtojimo daug prisidėjo žymūs matematika L. Pačiolis, N. Tartalja, T. Stevinas, pirmasis paskelbęs spausdintas procentų lenteles. Deja, kad ir kaip stengėsi matematikai, komercijoje labai dažnai procentai būdavo skaičiuojami neteisingai. Vokiečių matematikas G. Leibnicas viename iš savo straipsnių rašė, kad komercinės apyskaitos pildomos neteisingai, bet jo samprotavimai liko nesuprasti, vekselių apskaita ir toliau buvo vedama klaidingai.
 
 
 Šiandien mes dažnai kartojame žodžius interesas, interesuoti, suinteresuotumas, turėdami omenyje svarbų, rūpimą dalyką, reikalą, naudą, susidomėjimą, bet XVI–XVII a. pirklys, bankininkas ar finansininkas mūsų būtų nesupratęs. Mat tais laikais interesu buvo vadinamos palūkanos. Interesas – tai skirtumas tarp grąžinamų pinigų ir pasiskolintų pinigų. Išties, tai logiška – jei norime, kad mums skolintų, turime kreditorių suinteresuoti. Neatsitiktinai žodis interesas dar reiškia ir naudą. Tik ilgainiui senoji intereso reikšmė pasimiršo ir jos vieton atėjo naujoji, kurią vartojame šiandien.
 
 
 Žodis procentas kilęs iš lotyniškojo pro centum (nuo šimto), kuris vėliau italų kalboje pavirto į pro cento. Toks dviejų žodžių junginys ne visada būdavo patogus, todėl buvo įvairiai modifikuojamas ir trumpinamas: per cento, pcento, procent. Ilgainiui įsigalėjo pastaroji forma procent.
 
 
 Procento ženklas aptinkamas jau XV a. italų rankraščiuose. Jam atsirasti padėjo tai, kad kelintiniai skaitvardžiai buvo rašomi sutrumpintai su apskritimuku viršuje: 1 – pirmas, 2 – antras ir t.t. Todėl procentai iš pradžių buvo žymimi per 100, p100, p.c. (nuo romėniškojo C ­= 100). Vėliau atsirado ir p%, ir net %. Tiesa, spausdintose knygose iš pradžių buvo vengiama pastarojo simbolio, pirmenybę atiduodant per C, pro C ir net tokiam nepatogiam p%. Tačiau jau nuo 1799 metų visur įsigali ženklas %. XIX a. viduryje jo horizontalus brūkšnelis pakeičiamas įstrižu. Taip procentai žymimi iki šiol.
 
 
Parengė Ingrida Sabalytė

Kitos publikacijos
Tinkamai praneškite apie svarbius gyvenimo įvykius
POZITYVIOS MINTYS – GERAI SAVIJAUTAI
Adolfas Hitleris – turtingiausias planetos žmogus?
Kaip apskaita tapo mokslu
Kaip nukenksminti savo nedraugus
Vieneto mistika
TRYS ŠEŠETUKAI – ŠĖTONO ĮRANKIS
Atsipalaidavimo pratimai
Kaip skaičiai padeda atskleisti finansines aferas
Kodėl nesiseka juodąjį penktadienį, arba skaičiaus 13 magija
Pažink save pagal Pitagoro metodiką
Valentino diena: skaičiai padės įsimylėjusiems
Žmogaus ir valstybės skaičius – 5
Kaip darbe išlikti energingam ir žvaliam (7)
Kaip darbe išlikti energingam ir žvaliam (6)
Buhalteriai visais laikais siekė susikalbėti (1)
Kaip darbe išlikti energingam ir žvaliam (5)
Kaip darbe išlikti energingam ir žvaliam (4)
Kaip darbe išlikti energingam ir žvaliam (3)
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 640