varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
2012 10 15
Henrikas DAVIDAVIČIUS
LR teisėjų asociacijos narys

Atleidimo nuo darbo samprata

 
Atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo iš esmės skiriasi nuo tos situacijos, kai įmonė, įstaiga, organizacija (toliau – įmonė) su darbuotoju visiškai nutraukia darbo santykius ir jį atleidžia iš darbo. Darbuotojas tam tikram laikotarpiui atleidžiamas nuo darbo pareigų vykdymo, nors darbas įmonėje yra ir jis galėtų tą darbą atlikti, bet tuo metu turi asmeninių reikalų arba turi būti kitoje institucijoje ir ten atlikti tiesiogiai su darbu nesusijusius įpareigojimus. Todėl šiais atvejais darbdavys už tą laiką paprastai nemoka darbuotojui darbo užmokesčio.
 
Valstybinių ir visuomeninių pareigų atlikimas
 
Pagal Darbo kodekso (DK) 183 straipsnį darbuotojai atleidžiami nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas, kai jie įgyvendina rinkimų teises, pakviečiami į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytojais, nukentėjusiaisiais, specialistais, vertėjais ar kviestiniais, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovais; atlieka donoro pareigas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Minėta teisės norma nustato, kad darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti, darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus jie vykdo, jeigu ko kita nenustato įstatymas.
 
Be to, teisės aktuose nustatytais atvejais darbuotojas gali prašyti kurį laiką leisti jam neatvykti į darbą arba kategoriškai pareikšti, kad jis nevykdys darbo sutartimi prisiimtų darbinių pareigų.
 
Dalyvavimas baudžiamojoje ir administracinėje teisenoje
 
Vyriausybė 2003 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 524 (Žin. 2003, Nr. 40-1843 ir kt.) patvirtino Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarką (toliau – Tvarka). Šioje Tvarkoje nustatyta, kad liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams, šaukiamiems atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar instituciją (pas pareigūną), nagrinėjančią administracinio teisės pažeidimo bylą, ir gyvenantiems ne iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, taip pat mokami dienpinigiai.
 
Liudytojams ir nukentėjusiesiems (administracinių teisės pažeidimų teisenoje – dar ir ekspertams bei vertėjams) kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo jų įprastinio užsiėmimo atsižvelgiant į laiką, kurį jie sugaišo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar instituciją (pas pareigūną), nagrinėjančią administracinio teisės pažeidimo bylą. Ekspertams, specialistams ir vertėjams sumokama už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šį darbą atlieka pagal tarnybines pareigas arba kai jiems kompensuojama ar apmokama teisės aktų nustatyta kitokia tvarka. Tais atvejais, kai ekspertai, specialistai ir vertėjai atlieka savo darbą pagal tarnybines pareigas, darbo užmokestį jiems moka juridinis asmuo, kuriame jie dirba.
 
Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos kompensuojamos, dienpinigiai mokami pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes mūsų šalies teritorijoje.
 
Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams šioje Tvarkoje nustatytos sumos išmokamos jiems atlikus savo pareigas pagal pateiktą rašytinį išlaidas patyrusio asmens ar jo įgalioto asmens prašymą ir dokumentus, įrodančius turėtas išlaidas. Išlaidos atlyginamos tik esant nusikalstamą veiką tiriančio arba baudžiamąją ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio pareigūno (teisėjo) patvirtinimui ir šias sumas išmokančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimu. Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtas sumas pagrindžiantys dokumentai (ar jų nuorašai) pridedami prie baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo medžiagos) ar administracinio teisės pažeidimo bylos siekiant užtikrinti galimą proceso išlaidų išieškojimą iš bylininkų įstatymų nustatyta tvarka.
 
Donoro pareigų atlikimas
 
DK 210 straipsnis nustato, kad kraujo ar jo sudedamųjų dalių davimo dieną donoras turi būti atleistas nuo darbo, tačiau apie neatvykimą į darbą donoras privalo pranešti įmonės administracijai ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Įmonės administracija neturi kliudyti darbuotojui kraujo ar jo sudedamųjų dalių davimo dieną išvykti į kraujo donorystės įstaigą. Pagal Kraujo donorystės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 115-2666 ir kt.) 3 straipsnį kraujas duodamas vadovaujantis savanoriškumo, anonimiškumo ir neatlygintinumo principais. Kraujo donorystės teikimo tvarka yra nustatyta Vyriausybės 2004 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2004, Nr. 100-3708) patvirtintose taisyklėse, kuriose nurodyta, kad kraujo ar jo sudedamųjų dalių donorams, davusiems Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą kraujo ar jo sudedamųjų dalių dozę ir pageidaujantiems gauti kelionės į kraujo donorystės įstaigą ir papildomo maitinimo išlaidų kompensaciją, iš valstybės biudžeto lėšų išmokama 40 litų dydžio kompensacija.
 
Dalyvavimas darbuotojų atstovų veikloje
 
DK 183 str. 3 dalyje nurodyta, kad įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. Jų atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje.
 
Pagal Darbo tarybų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5972 ir kt.) 18 straipsnį darbo tarybos nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu, todėl jie darbo tarybos posėdžių ir pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenurodyta kitaip, ir už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jei darbo tarybos nario pareigų vykdymas susijęs su keliavimu tarp geografiškai nutolusių įmonės filialų, atstovybių bei struktūrinių padalinių, darbo taryba ir darbdavys gali susitarti arba aptarti kolektyvinėje sutartyje galimybę duoti transporto priemonę arba daugiau laiko darbo tarybos nariui pareigoms atlikti ir mokėti jam už taip sugaištą laiką vidutinį jo darbo užmokestį.
 
Darbo tarybos narių kvalifikacija, reikalinga darbuotojų atstovų funkcijoms atlikti, turi būti keliama darbdavio lėšomis – tuo tikslu darbo tarybos nariams per metus turi būti skiriama ne mažiau kaip trys dienos, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenurodyta kitaip. Konkretūs kvalifikacijos kėlimo terminai ir sąlygos nustatomi darbo tarybos ir darbdavio susitarime ar kolektyvinėje sutartyje.
 
Darbuotojo prašymas atleisti jį nuo darbo pareigų vykdymo
 
Gyvenime dažnai pasitaiko, kai darbuotojas dėl šeiminių ar kitų aplinkybių negali būti darbe, nes tuo laiku privalo spręsti savo asmeninius reikalus. Tokiais atvejais darbuotojas gali pateikti prašymą įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau – įmonė) administracijai, kad pastaroji leistų jam dėl asmeninių priežasčių kurį laiką neatvykti į darbą. Jeigu įmonės vadovas sutinka atleisti darbuotoją tam tikram laikui nuo darbo pareigų atlikimo, tai jis turi įforminti atitinkamu įsakymu. Darbo kodekso (DK) 143 str. antros dalies 2 punktas nurodo, kad į darbo laikotarpį neįskaitomas tas laikas, kurį įmonės administracija darbuotojo prašymu leidžia jam nebūti darbe, ir už tą laiką nemokamas darbo užmokestis. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tokios dienos žymimos sutartiniu ženklu „ND". Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. V-243 (Žin., 2010, Nr. 73-3728 ir kt.) apie tokį darbuotojo nedraudžiamąjį laikotarpį turi būti pranešta „Sodros" teritoriniam skyriui per 3 darbo dienas išsiunčiant 12-SD formos pranešimą.
 
Minėtoje teisės normoje nenurodyta, kokiais atvejais tai leidžiama daryti ir koks yra maksimalus laikotarpis, kurį darbuotojui gali būti leista neatvykti į darbą. Todėl darbovietės administracija kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar darbuotojo pateikti motyvai yra tokie rimti, kad jam gali būti leistina tam tikrą laiką nebūti darbe. Tarkime, jeigu darbuotojas kraustosi į naują butą arba nori savo solidaus amžiaus tėvams padėti pavasarį ar rudenį atlikti lauko darbus ir pan., jis pateikia įmonės administracijai rašytinį prašymą leisti kelias dienas neatvykti į darbą.
 
Taikant nagrinėjamą teisės normą praktikoje pagrindinė problema yra ta, kad ta teisės norma prisidengus dažnai bandoma darbuotojams suteikti nemokamas atostogas, kai to daryti neleidžia DK 184 str. antros dalies nuostata, kai įmonėje nėra kolektyvinės sutarties arba kai joje nėra numatyta suteikti nemokamas atostogas. Būtina laikytis Darbo kodekso 10 str. pirmos dalies nuorodos, kad šio kodekso normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į kodekso sistemą bei struktūrą siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumą, todėl darbuotojui negali būti leidžiama nebūti darbe ištisus mėnesius ar metus. Dėl DK 184 str. 2 dalies nuostatų nesilaikymo kalti darbdaviai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už darbo įstatymų pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnį.
 
Darbuotojo pagrįstas atsisakymas atlikti darbą
 
Darbuotojas gali atsisakyti dirbti konkretų darbą darbovietėje, jeigu tas darbas kelia pavojų jo saugai ir sveikatai arba jis nėra apmokytas saugiai dirbti (DK 275 str. 5 p. ir 276 str.). DK 217 straipsnyje nustatyta, kad už laiką, kurį pagrįstai atsisakyta dirbti, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jei atsisakoma dirbti nepagrįstai, tokie darbuotojo veiksmai vertintini kaip darbo drausmės pažeidimas ir tokiu atveju jam už nedirbtą laiką neapmokama, be to, įstatymų nustatyta tvarka jis dar atlygina darbdaviui padarytą turtinę žalą.
 
Darbo sutarties vykdymo sustabdymas
 
Darbuotojas, vadovaudamasis DK 1231 straipsniu, turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, nustatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojo atžvilgiu arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės jam nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šioje teisės normoje nenustatyta, kaip dažnai darbuotojas gali pasinaudoti tokia teise, bet tai, matyt, priklauso nuo minėtų aplinkybių pasikartojimo dažnio.
 
Darbuotojui pasinaudojus DK 1231 straipsnio nuostata, jis atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. Tačiau jei darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. Manome, kad tokios išmokos konkretus dydis turėtų būti nustatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje arba šalių aptartas darbuotojo darbo sutartyje. Bet kai darbuotojas nepagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, jis įstatymų nustatyta tvarka atsako už savo neteisėtus veiksmus ir privalo atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą.
 
Tačiau darbuotojas ir darbdavys gali skirtingai vertinti aplinkybes, ar buvo pagrindas sustabdyti darbo sutarties vykdymą. Dėl to darbdavys gali už darbo sutarties vykdymo sustabdymo laiką nemokėti darbuotojui darbo užmokesčio ir net atleisti jį iš darbo už pravaikštą be svarbių priežasčių. Darbuotojui pateikus ieškinį dėl tokių darbdavio veiksmų, teismas pagal civilinėje byloje surinktus įrodymus spręs, ar darbuotojas pagrįstai sustabdė darbo sutarties vykdymą, ir priklausomai nuo to priims atitinkamą sprendimą, palankų darbuotojui arba darbdaviui.
 
Straipsnis paimtas iš žurnalo „Juristas"

Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 633