varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
2012 12 03
Henrikas DAVIDAVIČIUS
Teisėjų asociacijos narys
 
 
Veikiantys įstatymai saugo darbuotojų darbo užmokestį nuo nepagrįstų išieškojimų. Todėl bet kuri išskaita iš darbo užmokesčio gali būti daroma tik teisės aktų nustatytais at­ve­jais ir tvarka. Tokių išskaitų darymą reglamentuoja Darbo kodeksas (DK), Civilinis kodeksas (CK), Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir kiti teisės aktai.

 
Teisinis pagrindas daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio yra įstatymai, nustatantys darbuotojų pareigą per darbovietę mokėti tam tikrus mokesčius bei įmokas (gyventojų pajamų mokestis, privalomas sveikatos draudimo bei valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kt.), teismų, taip pat kitų institucijų (pareigūnų) išduoti vykdomieji dokumentai, įstatymo leistini atvejai, kai įmonių, įstaigų, organizacijų (toliau – įmonė) administracijai suteikiama teisė savo iniciatyva daryti tokias išskaitas ir be darbuotojo sutikimo. Taip pat išskaitos gali būti daromos paties darbuotojo prašymu (pavyzdžiui, išskaičiuoti iš uždarbio profsąjungos mokestį ar išlaikymo pinigus (alimentus) ir pan.).

 
Šioje publikacijoje aptarsime tas išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, kurios daromos darbdavio administracijos nurodymu išieškant darbovietės patirtą turtinę žalą.
 
Išskaitos darbdavio administracijos nurodymu
 
Išskaitas iš darbuotojų darbo užmokesčio darbdavys savo potvarkiu daro dėl įvairių priežasčių. DK 224 str. antra dalis nustato, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio jų skolai įmonei, kurioje jie dirba, atlyginti gali būti daromos administracijos nurodymu: reikalaujant grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; reikalaujant grąžinti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas vykstant į tarnybinę komandiruotę ar perkeliant į kitą vietovę bei mokėti už ūkinius patarnavimus; kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo kasmetines atostogas, išieškant už neatidirbtas atostogų dienas, išskyrus atvejus, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės; reikalaujant atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei ir kitais atvejais. Be to, išskaita gali būti daroma, kai šalys darbo sutartyje buvo sulygusios, jog sutartį nutraukus dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui darbuotojo mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas, patirtas per pastaruosius vienerius darbo metus, o kolektyvinėje sutartyje gali būti įtvirtinta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai (DK 95 str. 5 d.).
 
Tačiau DK 224 str. 3 dalis neleidžia iš darbuotojo išieškoti jam permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai padaryta skaičiavimo klaida. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.241 str. 1 d. 4 punkte: jame nurodyta, kad darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Iš šios teisės normos darytina išvada: jei darbuotojas elgėsi nesąžiningai, pavyzdžiui, pateikė suklastotus dokumentus apie faktiškai neatliktus darbus ir tuo pagrindu jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, pastarasis gali būti išieškotas iš darbuotojo pagal įmonės administracijos potvarkį, jei pinigų suma neviršija vieno mėnesio to darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o dėl didesnės sumos išieškojimo jam gali būti pareikštas ieškinys tiesiogiai teisme.
 
Turimos turtinės žalos išieškojimo tvarka
 
Darbovietės administracija turi teisę duoti rašytinį nurodymą padaryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi nustatytas avanso grąžinimo ar skolos padengimo terminas, dėl skaičiavimo klaidų buvo išmokėta didesnė suma arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, tačiau jeigu visais šiais atvejais darbuotojo skola neviršija vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio, kuris apskaičiuojamas pagal LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326 ir kt.) nustatytą tvarką.
 
Tačiau toks rašytinis nurodymas negali būti duodamas, jei yra praleistas vieno mėnesio terminas nuo žalos nustatymo dienos arba darbuotojas yra nutraukęs darbo santykius su darboviete ir dėl šios priežasties netenkama galimybės daryti išskaitos, arba darbuotojo padaryta žala viršija jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Šiais atvejais darbdavys per DK 27 straipsnyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą gali pareikšti esamam ar buvusiam darbuotojui ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo. Tam tikrais atvejais teismas asmens padarytą žalą įmonei gali priteisti nagrinėdamas administracinę ar baudžiamąją bylą.
 
Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai
 
DK 225 straipsnis nustato, kad išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), dydis negali viršyti 20 proc., o išieškant išlaikymą (alimentus) periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu arba maitintojo gyvybės atėmimu, taip pat žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą išskaitoma iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.
 
Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama 50 proc. išmokėtino darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 proc. išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitos dydžio.
 
Kai šiais atvejais išieškotina pinigų suma yra didesnė, leistino dydžio išskaitos daromos kiekvieną mėnesį, kol galutinai atsiskaitoma. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas kaip pagrindą imant darbuotojui išmokėti apskaičiuotas sumas, kai iš jų jau yra atskaičiuoti mokesčiai ir privalomosios įmokos.
 
Draudimai daryti išskaitas
 
DK 226 straipsnis neleidžia daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Šio draudimo atvejai yra detalizuoti CPK 739 straipsnyje. Jame nurodoma, jog neišieškoma iš sumų, kurios priklauso darbuotojui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam dirbti į kitą vietovę, priimtam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitą vietovę; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) valstybės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus; 5) socialinės pašalpos; 6) laidojimo pašalpos ir kt.
 
Be to, CPK 738 straipsnis nustato, kad iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų bei nedarbo pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo (alimentų) išieškojimo ar dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu arba kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
 
Ginčai dėl padarytų išskaitų
 
Jeidarbuotojas nesutinka su darbdavio potvarkiu padaryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio, jis gali per tris mėnesius kreiptis į įmonės darbo ginčų komisiją (DGK). Pastarosios sprendimą darbuotojas gali apskųsti per vieną mėnesį teismui, tačiau darbdavys tokios teisės neturi. Jeigu darbuotojas jau yra nutraukęs darbo santykius su įmone, jis turi teisę per trejus metus teismine tvarka reikalauti pripažinti padarytą išskaitą neteisėta ir išmokėti jam nepagrįstai išskaitytą darbo užmokesčio dalį, taip pat vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką atleidžiant darbuotoją iš darbo (DK 141 str. 3 d.) ir dar 5 proc. palūkanų už uždelstą laiką (CK 6.210 ir 6.211 straipsniai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).
 
Kartu žinotina, kad LR Seimas priėmė Darbo kodekso viso XIX skyriaus „Individualus darbo ginčas" pakeitimą (Žin., 2012, Nr. 80-4138), kuris įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 dienos. Pagal šį teisės akto pakeitimą darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Į jas dėl kilusio individualaus darbo ginčo per tris mėnesius gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Tokios komisijos sprendimą juo nepatenkinti darbuotojai ar darbdaviai per vieną mėnesį gali apskųsti teismui, kuris ginčą, kaip ir išskaitų iš darbuotojų darbo užmokesčio pagrįstumą, nagrinėja iš esmės.
 
Kai išskaitos daromos pagal teismo ar atitinkamų institucijų (pareigūnų) išduotus vykdomuosius dokumentus, darbuotojas laiku gali pasinaudoti teise apskųsti teismo sprendimus, nutartis ir nutarimus bei institucijų (pareigūnų) veiksmus. Jeigu to nepadaro, jis faktiškai praranda galimybę ginčyti pagal tokius dokumentus daromų išskaitų pagrįstumą.
 
Straipsnis paimtas iš žurnalo „Juristas"

Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 637