varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
2014 04 01
BYLINĖJIMASIS
 
Akvilė Grikienytė
advokatė
 
Kilus ginčui tiek tarp fizinių, tiek tarp juridinių asmenų siekiama tą ginčą išspręsti. Vienas iš galimų ginčo sprendimo būdų – taikos sutarties sudarymas, randant kompromisą tarp ginčo šalių ir nustatant abipusiai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Tokiu atveju šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl savanoriškas konflikto sureguliavimas įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje pateikiama taikos sutarties samprata, būtinos taikos sutarties galiojimo sąlygos, neteisminės taikos sutarties tvirtinimo teisme procedūra, taikos sutarties sudarymo, ginčui iškilus teisme, sąlygos.

Taikos sutarties samprata

Taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau tekste, LR CK), rūšių. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (LR CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taigi taikos sutartis – tai civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (LR CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą rasdamos  tarpusavio kompromisą, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Tokia taikos sutarties samprata pateikiama teismų praktikoje – pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste, LAT) 2010-03-15 dienos nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008-07-04 dienos nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-354/2008. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę(LAT 2012-11-23 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-522/2012).

Galimos dvejopos taikos sutartys. Taikos sutartis  gali būti sudaroma iškilus ginčui iki teismo, vadinamoji neteisminė taikos sutartis, kuria yra išsprendžiamas iškilęs ginčas užkertant kelią kilti teisminiam ginčui ateityje arba išsprendžiami kiti ginčytini klausimai. Tokios neteisminės taikos sutarties ypatumas yra tas, kad ji vėliau gali būti pateikiama tvirtinti teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų. Tuo tarpu, jeigu tarp šalių iškilęs ginčas yra sprendžiamas teisme, gali būti sudaroma teisminė taikos sutartis. Sutinkamai su tuo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicatagalią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 straipsnis) ir vykdoma LR civilinio proceso kodekso (toliau tekste, LR CPK) nustatyta tvarka (LR CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 
 
Taikos sutarties sąlygos

Nors taikos sutarčiai, kaip bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (LR CK 6.156 straipsnis), tam, kad taikos sutartis galiotų, ji turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir atitikti tam tikras sąlygas. Galima išskirti šias taikos sutarties galiojimui būtinas pagrindines sąlygas:

-          taikos sutartis turi būti rašytinė. Priešingu atveju, ji bus negaliojanti (LR CK 6.983 straipsnio 3 dalis);

-          taikos sutartį sudarančios šalys turi atitikti veiksnumo ir teisnumo kriterijus (LR CK 6.984 straipsnis);

-          taikos sutartis neturi prieštarauti imperatyvioms teisės normoms bei viešajai tvarkai (LR CK 6.984 straipsnis). Ši sąlyga yra itin svarbi, nes LR CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tokia taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui aspektu. Taip pat LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviškumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio - teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (LAT 2007-12-28 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-588/2007, 2009-02-09 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-72/2009);

-          taikos sutartis negali įtvirtinti esminės jos šalių nelygybės (LR CK 6.986 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ginčas negali būti išspręstas akivaizdžiai neproporcingai ir nesąžiningai vienos iš šalių atžvilgiu, taikos sutarties sąlygos negali nepagrįstai suteikti kitai šaliai perdėto pranašumo. Vertinant šias aplinkybes atsižvelgiama ir į tai, ar šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties ir pan.;

-          taikos sutartyje turi būti išreikšta tikroji šalių valia;

-          taikos sutartimi negalima išspręsti ginčo, jau išspręsto įsiteisėjusiu teismo sprendimu apie kurį viena arba abi šalys nežinojo (LR CK 6.986 straipsnio 4 dalis);

-          taikos sutartis negali būti sudaryta negaliojančio sandorio pagrindu (LR CK 6.986 straipsnio 2 dalis);

-          taikos sutartis negali būti sudaryta remiantis suklastotais rašytiniais dokumentais(LR CK 6.986 straipsnio 3 dalis);

-          taikos sutartimi negali būti perleidžiama, suteikiama tai, į ką viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės (LR CK 6.986 straipsnio 5 dalis);

-          taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia remiantis kitais LR CK įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais.
Nesilaikius aukščiau nurodytų reikalavimų sudarant neteisminę taikos sutartį, taikos sutartis pagal įstatymą būtų negaliojanti, o jei tokią taikos sutartį šalys sudarytų ginčą nagrinėjant teisme, teismas negalėtų tokios sutarties tvirtinti. Todėl šalims, sudarančioms taikos sutartį, rekomenduotina visada patikrinti, ar jų sutartis atitinka teisinį reglamentavimą, siekiant užkirsti kelią vėlesniam taikos sutarties pripažinimui negaliojančia.
Be to, į taikos sutartį taip pat rekomenduojama įtraukti tokias taikos sutarties sąlygas:

-          šalys pareiškia, kad sudarydamos šią taikos sutartį jos yra visiškai veiksnios ir šalių teisės sudaryti šią taikos sutartį nėra kaip nors apribotos;

-          šalys pareiškia, kad jos nėra sudariusios jokių sandorių, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti turėtų neigiamos įtakos šios taikos sutarties sudarymas ir vykdymas;

-          šalys pareiškia, kad jos susipažino su LR CK šeštosios knygos LII skyriaus „Taikos sutartis" 6.983 - 6.986 straipsnių nuostatomis, šių nuostatų turinys šalims yra žinomas ir suprantamas;

-          šalys pareiškia, kad jos neturi ir joms nėra žinomi duomenys, kurie galėtų būti vertinami, kaip šios taikos sutarties negaliojimo ar pripažinimo negaliojančia pagrindai;

-          nei viena iš šalių nepatyrė jokio grasinimo, prievartos, smurto, spaudimo, apgaulės tam, kad pasirašytų taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos taikos sutartyje;

-          šalys pareiškia, kad šią taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį, sukeliamas teises bei pareigas ir, kaip visiškai atitinkančią šalių valią bei tikruosius ketinimus, sudaro ir pasirašo.

Taip pat analizuojant kitas taikos sutarties sąlygas pažymėtina, kad taikos sutarties šalys turi teisę taikos sutartyje nustatyti pagrindines ir papildomas prievoles, jų užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles. Jeigu šalis nevykdo taikos sutarties ir atsisako mokėti taikos sutartyje nustatytas netesybas, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl netesybų priteisimo (LAT 2010-10-04 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-372/2010). 
 
Neteisminė taikos sutartis

Kaip jau buvo minėta, šalys gali sudaryti taikos sutartį dar ginčui nepasiekus teismo (pavyzdžiui, kreditoriui ir skolininkui nustatant skolos grąžinimo grafiką ir kitas sąlygas, atlygintinos žalos dydį ir jos atlyginimo sąlygas bei kitais ginčo atvejais). Sudarius neteisminę taikos sutartį tokia sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma (pacta sunt servanda), todėl kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys neprivalo. Taigi vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Dėl šios priežasties, jeigu viena iš taikos sutarties šalių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl taikos sutartį nevykdančios šalies įpareigojimo šią sutartį įvykdyti, taip pat su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo arba su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, jeigu taikos sutarties pagrindu reikalaujama įvykdyti piniginį reikalavimą arba priteisti kilnojamąjį daiktą (LR CPK 424 straipsnio 1 dalis, 431 straipsnio 1 dalis).

Sudarydamos neteisminę taikos sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kaitaikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina. Tuo tarpu, tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau tokia situacija galima tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai šių aplinkybių nėra, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (LR Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (LAT 2013-10-16 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2013).  Taigi šalys, nusprendusios nesikreipti į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, turi atidžiai įvertinti taikos sutarties turinį – ar ji neapima sandorio, kuriai privaloma notarinė sandorio forma, nes, priešingu atveju, kreipimasis į notarą arba teismą (jeigu tarp šalių kilęs ginčas ar jis gali kilti ateityje) dėl taikos sutarties patvirtinimo būtų būtinas.

Vis dėlto, šalims sprendžiant klausimą, ar sudarius neteisminę taikos sutartį, kreiptis į teismą dėl jos patvirtinimo, ar ne, atkreiptinas dėmesys į taikos sutarties patvirtinimo teisme privalumą – tokiu atveju neteisminė taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata)galią. Be to, vienai iš šalių nevykdant teismo patirtintos taikos sutarties, yra paprastesnis ir greitesnis vykdymo procesas. 

Sudarant neteisminę taikos sutartį, kuri bus teikiama tvirtinti teismui, rekomenduotinapapildomai įtraukti šias taikos sutarties sąlygas:

-          šalys patvirtina, kad joms yra žinoma ir suprantama, kad teismui patvirtinus šią taikos sutartį, šalims ji įgis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas bei galės būti priverstinai vykdoma teismo sprendimų priverstiniam vykdymui nustatyta tvarka;

-          ši taikos sutartis bus pateikta tvirtinti teismui LR CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.

Taip pat šalys, pageidaudamos, kad galiotų tik teismo patvirtinta taikos sutartis, gali susitarti įtraukdamos sąlygą, kad tuo atveju, jei teismas atsisakytų patvirtinti taikos sutartį ir įsiteisėtų atitinkama teismo nutartis, ši taikos sutartis būtų laikoma neįsigaliojusia ir nesukurtų šalims jokių teisių ir pareigų.

Pereinant prie taikos sutarties tvirtinimo teisme proceso, pažymėtina, kad LAT 2005-01-06 dieną parengė konsultaciją Nr. A3-120 „Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti ginčo, patvirtinimo" (Teismų praktika Nr. 22, p. 370-372), kurioje pateikė išaiškinimą dėl neteisminės taikos sutarties patvirtinimo teisme sąlygų ir tvarkos. Sutinkamai su tuo, atkreiptinas dėmesys, kad dėl neteisminės taikos sutarties patvirtinimo šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu supaprastinto proceso tvarka, nustatyta  LR CPK 579 – 582 straipsniuose (XXXIX skyrius).

Išskirtini šie reikalavimai, susiję su prašymo parengimu ir pateikimu teismui:

-          prašymas turi būti bendras, pasirašytas abiejų taikos sutartį sudariusių šalių(išreikšta abiejų šalių suderinta valia), nes  toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Dėl to, jeigu supaprastinto proceso tvarka dėl taikos sutarties patvirtinimo kreipiasi tik viena iš taikos sutarties šalių ir iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aiški kitos sutarties šalies valia dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo arba yra pagrindas spręsti, kad kita šalis nesutinka su taikos sutarties teisminiu patvirtinimu, teismas tokį prašymą atsisakys priimti kaip nenagrinėtiną teisme;

-          prašymas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus LR CPK 111 straipsnyje, ir prie prašymo, kaip priedas, turi būti pridėta taikos sutartis, kurią prašoma tvirtinti teismo (LR CPK 581 straipsnis);

-          prašymas paduodamas vieno iš pareiškėjų (sutarties šalių) gyvenamosios vietos (jei pareiškėjas fizinis asmuo) ar buveinės (jei pareiškėjas juridinis asmuo) apylinkės teismui (LR CPK 580 straipsnis);

-          žyminio mokesčio mokėti nereikia.

Teismas, gavęs prašymą, jį nagrinėja laikydamasis šių procedūrų:

-          prašymas teisme įprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (LR CPK 582 straipsnio 1 dalis);

-          prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per penkias darbodienas nuo jo priėmimo dienos (LR CPK 582 straipsnio 2 dalis);

-          taikos sutartis tvirtinama tik, jei teismas nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama;

-          taikos sutartis patvirtinama teismui priimant nutartį. Nutarties rezoliucinėje dalyje būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (LR CPK 140 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 582 straipsnio 6 dalis). Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (LR CPK 582 straipsnio 6 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį, neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, pakeitus taikos sutarties sąlygas, pašalinus prašymo trūkumus ir pan., pakartotinai kreiptis į teismą dėl  taikos sutarties patvirtinimo;

-          šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, pavyzdžiui, šalių patirtos joms kreipusis į advokatą dėl prašymo patvirtinti taikos sutartį teisme parengimo, neatlyginamos (LR CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Kaip jau buvo minėta, teismo nutartis, kuri patvirtina taikos sutartį, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 straipsnis) ir vykdoma LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl tuo atveju, jeigu viena iš šalių pažeidžia taikos sutartį, pavyzdžiui, skolininkas nesumoka skolos taikos sutartyje nustatytu laiku, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą, patvirtinusį taikos sutartį, su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus abiem šalims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas (LR CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismui išdavus vykdomąjį raštą, jis teikiamas vykdyti antstoliui. Taigi, vienai iš šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, nereikia pakartotinai kreiptis į teismą reiškiant reikalavimus, nurodytus taikos sutartyje (pavyzdžiui, priteisti skolą), o procedūra supaprastinta – iš karto kreipiamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo
 
Teisminė taikos sutartis

Esant iškeltai civilinei bylai, bylos išnagrinėjimas užtrunka tam tikrą terminą, objektyviai nulemtą proceso įstatyme nustatytų terminų. Asmeniui, kurio teisė yra pažeista arba ginčijama, užsitęsęs jo bylos nagrinėjimas gali turėti papildomų negatyvių padarinių. Dėl to asmuo, net ir kreipęsis į teismą teisminės gynybos, turi turėti galimybę taikiai išspręsti ginčą. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilęs teisminis ginčas, kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose.

Pažymėtina, kad LR CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. LR CPK nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (LR CPK 231, 249302 straipsniai,340 straipsnio 5 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje - klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, taikos sutartimi negali būti sprendžiami (LAT 2010-10-04 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taikos sutartyje išsprendžiami tokie klausimai, kaip antai, dėl pareikštų reikalavimų patenkinimo/atsisakymo nuo jų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  
Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą.  Jeigu šalys, parengę taikos sutartį, pageidauja nevykti į teismo posėdį, jos parengia prašymą, kad taikos sutartis būtų patvirtinta rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju, taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Tačiau tokio šalių prašymo gavimas neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina. Sudarant tokią taikos sutartį rekomenduotina šalims į ją įtraukti sąlygą apie tai, kad šalims yra žinomos ir suprantamos LR CK 6.985 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, nuostatos, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, LR CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nenurodžius tokios sąlygos, taikos sutarties patvirtinimo procesas užtruktų, nes teismas turėtų siųsti šalims pranešimą, kuriame nurodomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

Šalims teisminio proceso metu sudarius taikos sutartį, o teismui ją patvirtinus, byla yra nutraukiama (LR CPK 293 straipsnio 5 punktas) ir ta pačia nutartimi patvirtinama taikos sutartis, kurioje išdėstomos taikos sutarties sąlygos. Esant teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisakytų priimti ieškinį (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutrauktų bylą (LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi jau kilęs teisminis ginčas gali būti baigtas tik teismo patvirtinta taikos sutartimi. Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Tuo tarpu, vykstant teisminiam ginčui teismo nepatvirtinta taikos sutartis nėra pagrindas civilinei bylai nutraukti (neįgyja res judicata galios).
 
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalims sudarius taikos sutartį grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (LR CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Teisminės taikos sutarties vykdymo procesas yra toks pat kaip ir neteisminės taikos sutarties, patvirtintos teismo.
 
SIC!
-          taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus;

-          nors taikos sutarčiai, kaip bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, tam, kad taikos sutartis galiotų, ji turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir atitikti tam tikras sąlygas;

-          sudarius neteisminę taikos sutartį tokia sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma, todėl kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys neprivalo. Tačiau šalims sprendžiant klausimą, ar sudarius neteisminę taikos sutartį, kreiptis į teismą dėl jos patvirtinimo, ar ne, atkreiptinas dėmesys į taikos sutarties patvirtinimo teisme privalumą – tokia neteisminė taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata)galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.


Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 620