varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
2015 01 22

CIVILINĖ TEISĖ


Akvilė Grikienytė

Advokatė 


Lizingas – paprastas, operatyvus ir patogus finansavimo būdas, kurį vis dažniau šiuolaikinėje verslo perspektyvoje siekiant plėtoti, modernizuoti savo veiklą renkasi įvairūs verslo subjektai. Taigi, atsižvelgiant į lizingo sutarčių aktualumą, itin svarbu ne tik žinoti šios sutarties privalumus bet ir įvertinti iš jos kylančią finansinę riziką, galinčią sukelti neigiamų pasekmių. Dėl šios priežasties šiame straipsnyje bus pateikta ne tik lizingo sutarties samprata, bet ir aptartos rizikos, kylančios dėl lizingo objekto neperdavimo laiku, lizingo objekto kokybės, neatsiskaitymo už lizingo objektą laiku, sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, apžvelgiami ir kiti svarbūs lizingo aspektai.

 

Pagal lizingo sutartį, ar vadinamąją finansinės nuomos sutartį, viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Toje pačioje normoje nustatyta, kad lizingo santykius reglamentuojančio LR CK XXX skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas. Taigi sudarant lizingo sutartį dalyvauja dvi šalys – lizingo davėjas (dažniausiai  – bankų įsteigtos lizingo bendrovės, pavyzdžiui, UAB „Swedbank lizingas", UAB „Šiaulių banko lizingas", AB „DNB lizingas", AB „SEB lizingas" ir kitos) ir lizingo gavėjas (fizinis ar juridinis asmuo). Lizingo objektais gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Pavyzdžiui, lizingo objektu gali būti automobiliai, įrenginiai, technika ir kiti. Sutarties kvalifikavimą lizingo sutartimi lemia jos šalių atliekamų funkcijų bei teisių ir pareigų pasiskirstymas, esminių lizingo požymių buvimas:

1) lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybėn įsigyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą tam, kad vėliau jį perduotų lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį, taigi jis atlieka finansavimo funkciją ir turi tik finansinį interesą;

2) lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi daiktu, todėl jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su lizinguojamu daiktu;

3) daiktas naudojamas verslo tikslais.

Šie lizingo sutarties esminiai požymiai išskiriami ir teismų praktikoje – pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 dienos nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-472/2012. Taigi lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kitos aplinkybės) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas). Vadinasi, lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą (toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos), o lizingo gavėjo interesas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-27 dienos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iš lizingo davėjo lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžiusiam sutartį, nėra būtinas lizingo sutarties požymis. Tai priklauso nuo šalių susitarimo:

1) šalys gali susitarti, kad daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui šiam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį (vadinamasis finansinis lizingas). Tokiu atveju lizingo gavėjo mokamas įmokas sudaro, kaip jau minėta, lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos ir pan.) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanos); arba

2) šalys gali susitarti, kad lizingo gavėjas, tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, įgis teisę nusipirkti iš lizingo davėjo daiktą už jo likutinę vertę (vadinamasis finansinis lizingas su likutine verte). Tokia lizingo rūšis lizingo gavėjui yra patraukli tuomet, kai daiktu ketinama naudotis neilgą laiko tarpą (pavyzdžiui, automobiliu – nuo trejų iki penkerių metų), o įmokos yra mažesnės, nes dalis daikto vertės sumokama su paskutine įmoka. Tokiu atveju į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo; arba

3) šalys gali susitarti, kad pasibaigus lizingo sutarčiai, daikto nuosavybės teisė liks lizingo davėjui. Tai paaiškinama tuo, kad lizingo sutartis tęsiasi tol, kol lizingo objektu esantis daiktas nebūna visiškai nudėvimas, – pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė į visiškai nudėvėtą lizingo sutarties objektą yra mažai aktuali.

Aptartas lizingo sutarčių atribojimas pagal tai, ar šalys susitarė dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui, svarbus sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių ir taikant restituciją (šiuos klausimus aptarsime vėliau).

Lizingo sutartis yra patraukli verslo subjektams dėl keleto priežasčių: 1) tai yra paprastas, operatyvus ir patogus finansavimo būdas. Daiktu galima naudotis iš karto – dar nesumokėjus visos kainos; 2) dažniausiai nereikia papildomo užstato – garantas yra pats turtas; 3) mokėjimo grafikas, laikotarpis ir pradinė įmoka parenkami pagal verslo subjekto finansines galimybes (lankstumas sudarant lizingo sutartį); 4) neįšaldomos apyvartinės lėšos, todėl yra galimybė efektyviai paskirstyti lėšas ir likusias pajamas investuoti kitur.

Nepaisant išdėstytų lizingo sutarties privalumų, atkreiptinas dėmesys, kad visas rizikas, susijusias su lizingo objektu, kaip antai daikto kokybės, daikto komplektiškumo, daikto pristatymo ir pan., prisiima lizingo gavėjas. Lizingo davėjui netinkamai vykdant finansinius įsipareigojimus, jo atžvilgiu atsiranda neigiami teisiniai padariniai. Aptarkime šiuos aspektus.

 

Dėl lizingo objekto perdavimo lizingo gavėjui. Pažymėtina, kad lizingo davėjas paprastai neturi intereso perduoti lizingo gavėjui tam tikrą konkretų daiktą, taip pat neturi specialių žinių apie lizingo gavėjo siekiamus gauti naudoti daiktus. Taigi, jeigu lizingo sutartyje nenumatyta kitaip, lizingo davėjas (jo darbuotojai) pats nepriima įsigyjamo lizingo dalyko iš pardavėjo ir neperduoda jo lizingo gavėjui, bet pardavėjas lizingo dalyką perduoda tiesiogiai lizingo gavėjui (LR CK 6.570 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad lizingo davėjas vis dėlto yra daikto pirkėjas ir savininkas, jam išlieka pareiga užtikrinti, kad įgytas turtas bus tinkamai perduotas valdyti ir naudoti lizingo gavėjui, o jei ši prievolė tinkamai nevykdoma dėl aplinkybių, už kurias atsako lizingo davėjas, – lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį, reikalauti atlyginti nuostolius ar sustabdyti periodinių įmokų mokėjimą (LR CK 6.570 straipsnio 2, 3 dalys).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo lizingo sutarties objekto perdavimo lizingo gavėjui momento lizingo gavėjui pereina lizingo sutarties objekto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, tenka visos jo išlaikymo ir remonto išlaidos, tenka pareiga naudotis juo ir jį išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei lizingo sutartyje nustatytas sąlygas.

 

Dėl lizingo objekto kokybės. Atvejais, kai lizingo objektas neatitinka jo kokybei, komplektacijai ir pan. keliamų reikalavimų, kyla klausimas, kam tenka neigiama šių padarinių rizika. Kaip jau minėta, rizika tenka lizingo gavėjui. Šiai rizikai maksimaliai sumažinti lizingo gavėjas turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių ir išsiaiškinti galimus daikto trūkumus. Dėl įsigyto daikto kokybės ar kitų trūkumų lizingo gavėjas turėtų reikšti pretenzijas ne lizingo bendrovei, bet tiesiogiai pardavėjui. Taip yra todėl, kad dažniausiai pats lizingo gavėjas pats išsirenka daiktą, o kartu – ir daikto pardavėją, ir tik po to lizingo gavėjas kreipiasi į jo pasirinktą lizingo bendrovę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Susiklosčius situacijai, kai lizingo objektas yra nekokybiškas, lizingo gavėjas turėtų reikšti pretenzijas pardavėjui ir reikalauti pašalinti lizingo objekto trūkumus arba, derindamas su lizingo davėju, reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-31/2010).

Vis dėlto nurodyta sąlyga dėl lizingo objekto kokybės rizikos netaikoma besąlygiškai. Tokiu atveju atkreiptinas dėmesys į išimtis:

1. kai dėl jų šalys sutaria sutartimi;

2. lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis;

3. lizingo davėjas darė įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką;

4. pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga.

Tuomet lizingo gavėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti iš lizingo sutarties kylančius reikalavimus tiek pardavėjui, tiek lizingo davėjui – pardavėjas ir lizingo davėjas lizingo gavėjui atsako solidariai (LR CK 6.573 straipsnio 3 dalis).

 

Lizingo gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės

Didžiausia lizingo sutarčių rizika susijusi su lizingo gavėjo galimybėmis tinkamai ir laiku vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Todėl neretai lizingo bendrovės, skelbdamos informaciją apie galimybę sudaryti lizingo sutartis, o kartu ir ragindamos tai daryti, taip pat viešai perspėja susigundžiusius asmenis, kad netinkamas finansinių įsipareigojimų vykdymas didina asmens finansavimosi kaštus ir gali turėti neigiamos įtakos jo kredito istorijai. O jei sutartis bus nutraukta ją iš esmės pažeidus, asmuo gali prarasti ne tik jau sumokėtas įmokas, bet ir teises į finansuojamą turtą. Tokie perspėjimai pateikiami ne be pagrindo ir į juos būtina atkreipti dėmesį. Toliau analizuosime, kokios teisinės pasekmės kyla lizingo gavėjui nebeturint realios galimybės laiku ir tinkamai įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kas lemia įmokų įsiskolinimo susidarymą.

Pažymėtina, kad LR CK 6.574 straipsnyje įtvirtintoje teisės normoje nustatyta: kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Taigi yra du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: 1) lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; 2) jis gali nutraukti sutartį.

Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Taigi lizingo gavėjui nemokant įmokų laiku, lizingo davėjas tai vertina kaip esminį sutarties pažeidimą ir lizingo sutartyje nustatoma galimybė lizingo davėjui vienašališkai nutraukti lizingo sutartį, pačioje sutartyje detalizuojant nutraukimo sąlygas (kelių įmokų nesumokėjimo atveju sutartis nutraukiama, įsiskolinimo sumokėjimui nustatomas papildomas terminas ir pan.). Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2012-06-26 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Dažniausiai susiklosto tokia situacija, kai lizingo davėjas išsiunčia lizingo gavėjui pretenziją, kurioje reiškia reikalavimą per nustatytą protingą terminą sumokėti įsiskolinimą, o to nepadarius įspėja, kad lizingo sutartis bus nutraukta. Lizingo gavėjui neįvykdžius pretenzijoje nurodyto skolos apmokėjimo, lizingo davėjas siunčia lizingo gavėjui pranešimą apie nutrauktą lizingo sutartį ir tokio nutraukimo padarinius. Kadangi lizingo davėjui leidžiama vienašališkai nutraukti lizingo sutartį tik tada, kai sutarties pažeidimas yra esminis ir tik LR CK 6.574 straipsnyje nustatyta tvarka, atkreiptinas dėmesys, kad lizingo gavėjas, turėdamas pagrindą nesutikti, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, turi teisę kreiptis į teismą reikšdamas reikalavimą pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu – tokiu atveju teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 dienos nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-40/2014 buvo konstatuota, kad lizingo sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies neįvykdymo (trijų mėnesių nemokėjimo), kai lizingo gavėjas buvo įvykdęs didžiąją dalį sutartinių įsipareigojimų (padengė beveik 75 proc. lizingo objekto vertės), o lizingo davėjui pranešus apie lizingo sutarties nutraukimą nedelsiant pašalino lizingo sutarties pažeidimą, siekdamas tęsti lizingo santykius, laikytinas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu.

Toliau kyla klausimas, kokie yra lizingo sutarties nutraukimo teisiniai padariniai. Jau minėtoje LR CK 6.754 straipsnio teisės normoje įtvirtinta, kad, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ši nuostata dažniausiai perkeliama ir į lizingo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje LR CK 6.754 straipsnyje įtvirtintoje teisės normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-27 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Todėl lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2012-11-12 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-472/2012).

 Sprendžiant, iš ko tiksliai susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties šalių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus. Atkreiptinas dėmesys, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-27 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013-06-27 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-367/2013). Taigi atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, jis, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, reikalauja grąžinti lizingo objektą lizingo davėjui  ir paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku, o jį pardavęs trečiajam asmeniui, jeigu gautos kainos nepakanka nuostoliams atlyginti, reiškia lizingo gavėjui reikalavimą atlyginti skirtumą tarp neišmokėtos turto vertės sutarties nutraukimo metu ir gautos turto pardavimo trečiajam asmeniui kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 dienos nutartis civ. byloje Nr, 3K-3-397/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant užtikrinti sąžiningo lizingo gavėjo interesus, lizingo davėjo, reiškiančio pirmiau nurodytą reikalavimą, naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisės yra ribojamos / varžomos, siekiant užkirsti kelią lizingo davėjo piktnaudžiavimui susiklosčiusia lizingo gavėjui nepalankia padėtimi. Pažymėtina, kad  atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys, bendradarbiavimas ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai. Taigi lizingo davėjas, perėmęs daiktą, kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (LR CK 6.259 straipsnis). Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl lizingo gavėjo kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina grąžinti lizingo sutarties dalyku buvusį daiktą lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2014, 2013-06-27 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-367/2013). Pažymėtina, kad nuostolių dydį, jų realumą, tame tarpe aplinkybes, ar daiktas buvo parduotas už realią rinkos kainą ir, ar buvo dedamos visos pastangos gauti maksimalią rinkos kainą, turi įrodyti lizingo davėjas, o  lizingo gavėjas gali atsikirtinėti lizingo davėjo reikalavimui įrodinėdamas (pateikdamas interneto portalų duomenis apie analogiškų daiktų pardavimo kainas, draudimo bendrovių duomenis apie daikto vertę, prašyti teismo skirti ekspertizę dėl daikto vidutinės rinkos kainos nustatymo, remtis likusia neišpirkta turto verte pagal lizingo sutartį ir pan.), kad daiktas galėjo būti parduotas brangiau. Lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (LR CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis) – atitinkamai, tokių nuostolių teismas gali nepriteisti.

Taip pat lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo sumokėti visas nesumokėtas sumas, netesybas (pavyzdžiui, sutartyje numatytus delspinigius), palūkanų įmokas, apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas (pavyzdžiui, išvalymo, transportavimo, draudimo, įvertinimo, saugojimo ir pan.) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-154/2014).

Nepaisant to, kas išdėstyta, atkreiptinas dėmesys, kad gali susiklostyti ir lizingo gavėjui palanki situacija, kai lizingo gavėjas yra sumokėjęs daugiau įmokų nei lizingo davėjas patyrė nuostolių. Tokiu atveju, jei lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas, ir atitinkamai, lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę, gali būti taikoma dvišalė restitucija – lizingo davėjui grąžinamas lizingo objektas, o lizingo gavėjui grąžinamos įmokos tiek, kiek jos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Taip pat pažymėtina, kad su mokumo problemomis susidūręs lizingo gavėjas visada turi galimybę, bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų, perleisti lizingo sutartį trečiajam asmeniui. Tokia verslo praktika yra įprasta, kai siekiama sumažinti ar visai išvengti ekonominio savininko nuostolių dėl galimo lizingo sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-99/2012).

Taigi tam, kad būtų išvengta neigiamų teisinių padarinių, prieš sudarant lizingo sutartį, reikia labai atidžiai įvertinti savo finansines galimybes ir pajėgumą mokėti įmokas visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį.

SIC!

Lizingo sutarties privalumai:

– tai yra paprastas, operatyvus ir patogus finansavimo būdas. Daiktu galima naudotis iš karto – dar nesumokėjus visos kainos;

– dažniausiai nereikia papildomo užstato – garantas yra pats turtas;

– mokėjimo grafikas, laikotarpis ir pradinė įmoka parenkama pagal verslo subjekto finansines galimybes;

– neįšaldomos apyvartinės lėšos.

 

Rizikos, kylančios iš lizingo sutarties:

 – visas rizikas, susijusias su lizingo objektu, kaip antai daikto kokybės, daikto komplektiškumo, daikto pristatymo ir pan., prisiima lizingo gavėjas (išskyrus tam tikras išimtis);

  – lizingo gavėjui netinkamai vykdant finansinius įsipareigojimus ir iš esmės pažeidžiant sutartį, jo atžvilgiu atsiranda neigiami teisiniai padariniai: lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas arba nutraukti sutartį. Nutraukus lizingo sutartį, teks grąžinti lizingo davėjui lizingo objektą. Taip pat labai tikėtina, kad bus prarastos sumokėtos įmokos, o lizingo davėjas pareikš reikalavimą atlyginti skirtumą tarp neišmokėtos lizingo objekto vertės bei jo pardavimo kainos trečiajam asmeniui, sumokėti palūkanas bei atlyginti kitas patirtas išlaidas.


Žurnalas „Juristo patarimai" plačiau


Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 622