varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
2015 02 07

Henrikas DAVIDAVIČIUS

LR teisėjų asociacijos narys

Galiojantys darbo įstatymai sudaro darbdaviams galimybes patikrinti į darbą priimamų asmenų dalykines savybes, ir o darbuotojui – susipažinti su būsimu darbu. Vienas populiariausių būdų yra bandomojo termino nustatymas priimamam į darbą asmeniui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 105 str. pirma dalis nustato, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Ši sutarta sąlyga turi būti nurodoma ir darbo sutartyje.

Darbo įstatymai taip pat nustato, kad priimamo dirbti asmens dalykinės savybės gali būti tikrinamos dar iki pasirašant su juo darbo sutartį. DK 100 straipsnyje „Darbo sutarties prielaidos" įtvirtinta nuostata, kad darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas asmenys skiriami konkurso keliu (DK 101 str.), rinkimų būdu, renkant į atitinkamas pareigas (DK 102 str.) arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus (DK 103 str.).

Priėmimas į darbą konkurso keliu

Konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai (DK 101 str. 1 d.). Konkursas – tai asmens profesinių, dalykinių ir asmeninių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas, kurį atlieka nustatyta tvarka sudaryta konkurso organizacinė komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais. Konkurso tikslas – patikrinti pretendentų į laisvą darbo vietą žinias ir įgūdžius, asmenines bei dalykines savybes, kad į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas būtų išrinktas geriausias. DK 101 str. antroje dalyje reglamentuota, kas nustato konkursinių pareigybių sąrašus ir konkursų organizavimo tvarką. Konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tvarką nustato Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 301 (Žin., 2007, Nr. 37-1374 ir kt.), išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Kitose darbovietėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų (jie įvardyti DK 19 straipsnyje) nuomonę.

Kad būtų lengviau parinkti tinkamą kandidatūrą, darbuotojas iki konkurso šioms pareigoms gali būti priimtas į darbą terminuotai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacinėje praktikoje yra nurodęs, kad terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tik šiais atvejais: kai darbas yra nenuolatinio pobūdžio; kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais; įstatymų nustatytais atvejais – viena tokių išimčių įtvirtinta DK 101 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkursų nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikui (LAT 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta K. M. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-123/2014).

Ypatingas vaidmuo tenka konkursui priimant į darbą sveikatos priežiūros specialistus universitetų ligoninėse. Kadangi rūpinimasis žmonių sveikata yra valstybės funkcija, turėdamas priedermę rūpintis žmonių sveikata, įstatymų leidėjas nustato sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir valdymo ypatumus taip, kad šiose įstaigose vadovaujančiųjų darbuotojų bei specialistų pareigas eitų kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistai, atitinkantys tam tikrus profesinius standartus. Šiems tikslams pasiekti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio šeštoje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad universitetinių ligoninių padalinių ir filialų vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Priimant šias įstatymo nuostatas, ribojančias tam tikrų pareigų kadencijos trukmę, siekta užtikrinti, kad sudėtingiausias ir aukščiausio lygio sveikatos apsaugos paslaugas teiktų tik tie specialistai, kurie taiko naujausius metodus, nuolat kelia kvalifikaciją, yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Nurodyto įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai. Apie tokius šio teisinio reglamentavimo tikslus pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje (LAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta byloje A.V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006).

Konkurso priimti į darbą organizavimo principai

Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas, pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, jos turi būti taikomos taip, kad pagal viešojo konkurso sąlygas rezultatą būtų galima prognozuoti (objektyviai nuspėti). Vadinasi, skelbiant ir vykdant viešąjį konkursą bei nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešojo konkurso principas, reiškia, kad konkurso sąlygos turi būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jos turi būti nekintamos, jų privaloma laikytis tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi skelbiant ir keičiant sąlygas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Pavyzdžiui, jeigu konkurso sąlygose nustatyta, kad dokumentai, neatitinkantys konkrečių reikalavimų, nepriimami, tai esant tokioms aplinkybėms konkurso rengėjai turi priimti sprendimą nepriimti tokių dokumentų. Priešingu atveju būtų pagrindas teigti, kad konkursas vyksta neskaidriai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje yra nurodęs, kad skaidrumo principas reikalauja užtikrinti: 1) aiškų ir suprantamą konkurso sąlygų išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; 2) konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (LAT 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009).

Konkurso tvarkos pažeidimai

Skaidrumo principas reikalauja aiškiai ir suprantamai taikyti konkurso sąlygas, būtinas vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Jeigu skaidrumo principas buvo pažeistas neužtikrinant sprendimų priėmimo pagal deklaruotas konkurso sąlygas bei nevienodai traktuojant pretendentus, darytina išvada, jog konkursas yra surengtas neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje kasacinėje byloje konstatavo, kad konkurso komisijos narys vienam pretendentui rekomendavo dalyvauti konkurse gydytojo pareigybei užimti ir pats balsavo, kad jo siūlomas pretendentas laimėtų konkursą. Kasacinis teismas dėl minėtos priežasties pripažino pagrįstą apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas sprendimas po tokio konkurso priimti į darbą gydytoją, bet teismas nekompetentingas įpareigoti darbdavį surengti naują konkursą šiai pareigybei užimti (LAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta byloje S. K. v. Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-258/2014).

Kitokio pobūdžio pažeidimas konstatuotas renkant V. L. konkurso keliu Klaipėdos universiteto rektoriumi. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu konstatuota, kad nustatytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo faktas, t. y. V. L., būdamas Klaipėdos universiteto tarybos narys ir dalyvaudamas to universiteto tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl rektoriaus rinkimų ir būdamas kandidatu į rektoriaus pareigas, veikė interesų konflikto situacijoje, nes sprendė savo paties karjeros galimybes (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo išvados, kad V. L., kaip Tarybos nario, dalyvavimas svarstant rektoriaus rinkimo klausimus, jam suteikė išskirtines sąlygas, konstatuotinas jo pranašumas prieš kitus kandidatus į rektoriaus pareigas, kurie nebuvo Tarybos nariai. Tai ir buvo pagrindas išvadai, kad Klaipėdos universiteto rektoriaus viešojo konkurso metu buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas, t. y. neužtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl nurodytų priežasčių Teisėjų kolegija sprendė, kad Klaipėdos universiteto rektoriaus neteisėto viešojo konkurso rezultatų pagrindu priimtas VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 9N-10, kuriuo V. L. paskirtas Klaipėdos universiteto rektoriumi, pagrįstai pripažintas negaliojančiu, o šio nutarimo pagrindu atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011m.gruodžio 16 d. sudarytas darbo sutarties Nr. DS-1405 pakeitimas, paskiriant atsakovą V. L į rektoriaus pareigas, – buvo nutrauktas (LAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija v. VšĮ Klaipėdos universitetas ir V. L., bylos Nr. 3K-3-275/2014).

Teisinės pasekmės, kai pažeidžiama konkurso tvarka

Kai organizuojamas konkursas priimti į darbą pagal konkurso sąlygas, pripažintas šio konkurso nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – sudaryti tuo pagrindu darbo sutartį. Todėl pripažinus tokio konkurso rezultatus neteisėtus, konkursą laimėjęs asmuo netenka šios specialiosios teisės, o sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl ji pripažintina negaliojanti (CK 1. 80 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (LAT 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio rajono skyrius v. A.M., bylos Nr. 3K-3-225/2004).

Dėl restitucijos darbo teisėje negalimumo darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Kadangi darbo teisėje darbo sutarties negaliojimo institutas nenumatytas, tai darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu šiuo atveju taikytinas DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktas (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu). Tokios išvados pagrįstos kasacinio teismo formuojama praktika (LAT 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta byloje A.V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009).

Teismų praktika patvirtina, kad civilinėse bylose dėl konkurso priimti į darbą teisėtumo šalys dažnai kelia papildomus ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Dėl šių priežasčių asmuo gali išgyventi ir fizinį skausmą, ir patirti dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Teismas tai įvertina pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) (LAT 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas", bylos Nr. 3K-3-10/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, kitokio pobūdžio darbo bylose pažymi, kad neturtinė žala gali būti padaroma ir tuo atveju, kai neteisėtai atsisakoma sudaryti darbo sutartį, t. y. dar iki to momento, kai šalis ima sieti darbo santykiai. Tokiu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujamasi bendraisiais kriterijais, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (LAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta byloje A. S. v. SR UAB „Alsa", bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas – savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (LAT 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis", bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje, kuri priimta byloje A.V. v. VRM Valstybės tarnybos departamentas, šio teismo Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsisakymas priimti į darbą ir dėl to prasidėjęs bylinėjimasis galėjo ieškovui A. V. sukelti neigiamų emocijų, nepatogumų, tačiau tai negali būti traktuojama kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindas. Atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovas, atsisakius su juo sudaryti darbo sutartį dėl Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigų, ir bylinėjimosi laikotarpiu ėjo kitas vadovaujamas pareigas – dirbo Viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos direktoriumi, taigi, jo reputacija ir bendravimo galimybės nebuvo sumažėjusios, neigiamos aplinkinių nuomonės neatsirado. Be to, galiausiai darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta. Dėl šių priežasčių Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant ieškovą konkurso laimėtoju ir įpareigojant sudaryti darbo sutartį su juo bei priteisiant turtinę žalą, yra pakankama satisfakcija. Todėl, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, minimo teismo Teisėjų kolegija sprendė, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis ieškovui priteista 7000 Lt neturtinės žalos, naikintinos ir dėl šių dalių priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Dėl toje byloje ieškovui turtinės žalos atlyginimo pasakytina, kad minima Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią yra svarbus kompensavimo pobūdis ir proporcingumo aspektas, bei į tai, kad ieškovas ginčo laikotarpiu ėjo kitas vadovaujamas pareigas viešojoje įstaigoje ir turėjo nuolatines pajamas, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 50 000 Lt turtinės žalos atlyginimas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistos turtinės žalos dydžio pakeistina, nustatant, kad ieškovui priteistina 50 000 Lt (LAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta byloje A.V. v. VRM Valstybės tarnybos departamentas, bylos Nr. 3K-3-284/2014).

SIC!

Publikacijoje pateikti gausūs kasacinės praktikos pavyzdžiai liudija, kad darbuotojų priėmimas į darbą konkurso tvarka darbdaviams yra palankus būdas tinkamai pasirinkti aukštos kvalifikacijos darbuotoją terminuotam darbui. Ši aplinkybė taip pat skatina priimtą dirbti konkurso būdu darbuotoją nuolat gilinti savo profesines žinias, nes priešingu atveju toks darbuotojas gali būti neišrinktas šiuo metu einančioms pareigoms, kai bus surengtas konkursas kitai kadencijai. Savo ruožtu darbuotojui, išrinktam ir paskirtam į konkursines pareigas, garantuojami darbiniai santykiai konkrečiam laikotarpiui.

Žurnalas „Juristo patarimai" plačiau


Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 625