varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

Teisininko priimamasis
2015 02 27

1. Vienas iš įmonės darbuotojų, pensininkas, nori nutraukti darbo santykius. Ar jis turi teisę, vadovaudamasis Darbo kodekso 127 str. 2 d., įspėti darbdavį apie išėjimą iš darbo tik prieš tris dienas? Ar jam galioja Darbo kodekso 140 str. 3 d., t. y. ar įmonė privalo jam išmokėti išeitinę 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoką?


Esant aptartai situacijai, iš tiesų reikėtų vadovautis Darbo kodekso (DK) 127 str. 2 d. nuostatomis, siekiant iš darbo atleisti darbuotoją, sulaukusį pensinio amžiaus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Jūs, spręsdami šį klausimą, vadovaujatės jau nebegaliojančia DK nuostata. Šiuo metu galiojanti DK 127 str. 2 d. nuostata įtvirtina, kad „Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos". Be to, reikia vadovautis DK 140 str. 3 d. norma, numatančia, kad darbuotojui, nutraukiančiam darbo santykius, turi būti išmokama dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.


Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad pirmiau minėtinos nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu darbo santykiai nutraukiami su darbuotoju, pensinio amžiaus sulaukusiu būtent toje įmonėje, kurioje jis nutraukia darbo santykius. Vadinasi, jeigu įmonė įdarbino asmenį, sulaukusį pensinio amžiaus, ir vėliau toks darbuotojas pareiškė pageidavimą nutraukti darbo santykius įmonėje, jo atžvilgiu būtų taikomos bendrosios darbo santykių nutraukimo darbuotojo pareiškimu nuostatos (tokiu atveju išmoka nemokama), bet ne paminėtosios, siejamos su asmeniu, sulaukusiu pensinio amžiaus.


2. Su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje darbo laikas nurodytas taip: darbo savaitės trukmė – 5 darbo dienos, darbo diena – 4 valandos. Ar, atsižvelgiant į tokį darbo laiko nustatymą, darbuotojas gali kiekvieną darbo dieną dirbti sutartas 4 val. arba nuo ryto, arba po pietų, t,. y. tada, kada jam patogiau? Ar darbdavys gali iš tokio darbuotojo pareikalauti, kad darbą pradėtų kurią nors konkrečią valandą? Pats darbuotojas nori dirbti visiškai laisvu grafiku, o darbdavys norėtų nustatyti konkrečią darbo dienos pradžią.


Darbo kodekso 147 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą ar savaitę, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės darbo tvarkos taisykles. Jei darbuotojas dirba pagal darbo (pamainų) grafikus, šiuos grafikus tvirtina įmonės administracija, suderinusi su įmonės darbuotojų atstovais.


Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar aptartuoju atveju, vadovaudamasis darbo sutarties nuostata, nevisiškai aiškiai aptariančia darbuotojo darbo laiko režimą, darbuotojas gali savo nuožiūra nusistatyti darbo dienos režimą, neįmanoma. Nes neaišku, ar įmonėje nėra papildomų vidinių teisės aktų (vidaus tvarkos taisyklių, vadovo įsakymų, patvirtintų tvarkų ar pan.), kuriose tai būtų aptariama. Vien aplinkybė, kad darbo sutartyje nenurodyta darbo laiko pradžia, mažai ką pasako. Pastebėtina, kad darbo sutartyse darbo dienos režimas dažniausiai nenurodomas, tiksliau – darbo dienos pradžia. Paprastai tai detalizuojama vidaus tvarkos taisyklėse ir taikoma visiems darbuotojams vienodai, nedarant išimčių, ar darbuotojas dirba visą ar sutrumpintą darbo dieną. Nebent darbo santykių šalys aiškiai sutaria, kad konkrečiu atveju darbuotojui taikomos kitos šalių suderintos sąlygos. Taigi, jeigu įmonėje yra vidaus tvarkos taisyklės ar kitas teisės aktas, nustatantis, pavyzdžiui, kad įmonėje darbas prasideda konkrečią valandą, darbuotojas taip pat privalėtų vadovautis šiuo reikalavimu, t. y. darbą turėtų pradėti ir baigti nustatytu laiku (aptariamu atveju – po 4 darbo valandų). Jeigu tokio dokumento, kuriuo būtų nustatytas darbo dienos pradžios momentas, įmonėje nėra, manytina, kad darbuotojas turi teisę pasirinkti darbo dienos pradžios valandą.


3. Atlikus inventorizaciją paaiškėjo, kad vienas iš materialiai atsakingų įmonės darbuotojų, kuriam prekės buvo perduotos pagal priėmimo–perdavimo aktą, jų nebeturi. Šių prekių vertė didelė, viršija 10 000 Lt. Darbuotojas, prasidėjus inventorizacijai, pateikė prašymą nutraukti darbo santykius, kurį vadovas patenkino. Per kiek laiko įmonė gali kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo? Nuo kada turėtų prasidėti ieškinio senaties terminas – nuo inventorizacijos pradžios, nuo inventorizavimo akto sudarymo ar nuo momento, kai darbuotojas buvo supažindintas su šiuo aktu?


Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, reikėtų vadovautis DK XVII skyriaus (Materialinė atsakomybė) nuostatomis. Kodekse įtvirtinta nuostata: jeigu darbuotojo padaryta žala viršija jo (darbuotojo) vieno mėnesio vidutinį atlyginimą, darbdavys gali tik teismine tvarka išieškoti žalos atlyginimą iš darbuotojo (DK 258 str.). Taip pat pabrėžtina, kad DK 27 str. 2 d. nustato bendrąjį ieškinio senaties terminą – trejus metus. Tai reiškia, kad darbdavys turi teisę per trejų metų terminą nuo to momento, kai sužinojo apie pažeistus interesus (šiuo atveju – padarytą žalą), kreiptis į teismą dėl savo interesų gynimo (padarytos žalos atlyginimo).


Sprendžiant klausimą, kuris momentas laikytinas ieškinio senaties eigos pradžios momentu, t. y. nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti minėtasis trejų metų terminas, reikėtų išsiaiškinti faktą, kada darbdavys sužinojo apie tai, kad darbuotojas padarė žalą. Kitaip tariant, kada paaiškėjo aplinkybė, jog darbuotojas nebeturi jam patikėto įmonės turto. Nežinant visų konkrečių faktinių šios situacijos aplinkybių, laikytume, kad aptariamuoju atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo baigus inventorizaciją, kai darbdaviui buvo pateiktos inventorizacijos išvados, t. y. kada jam buvo pateiktas inventorizacijos aktas ar kitas dokumentas, kuriame buvo užfiksuota, kad darbuotojas nebeturi jam patikėto turto.



Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9860