varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
2015 09 28

Vaidotas Dauskurdas

žurnalo „Juristo patarimai" vyr. redaktorius
UAB „Pačiolis" vadovaujantysis teisininkas


Lietuvos Respublikos Seimas praėjusiais metais patvirtino LR darbo kodekso 751, 98, 268, 287, 288, 293 straipsnių pakeitimo ir 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-1435. Svarbiausias tikslas, kurio siekė valdžia, priėmusi šį įstatymą, – pažaboti nelegalų darbą Lietuvoje. Nors šiuo klausimu įvairiausių svarstymų būta ir anksčiau, Seimas vis nesiryždavo iš esmės keisti teisinį reglamentavimą, galintį palengvinti kovą su nelegaliu darbu. Pagaliau pakeitimai, įstatymo rengėjų nuomone, padėsiantys kovoti su nelegaliu darbu, priimti. Apžvelgti juos, verta. Tuo labiau kad priimti pakeitimai nelegalų darbą praktikuojantiems darbdaviams išties reikšmingi.


Prievolė ,,nelegalui" mokėti darbo užmokestį


Viena esminių Darbo kodekso pakeitimo naujovių – įtvirtinta, kad nustačius faktą, jog asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą. Be to, ne mažiau kaip už tris mėnesius, nebent šalys įrodytų, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laiką.


Įvertinus tai, galima teigti: jeigu darbdavys įrodytų, jog asmuo pas jį nelegaliai dirbo trumpiau, darbdavys minimaliąją mėnesinę algą mokėtų už šį trumpesnį laikotarpį. Ir priešingai – jeigu darbuotojas įrodytų, kad pas darbdavį nelegaliai dirbo ilgiau nei tris mėnesius, darbdavys minimaliąją mėnesinę algą jam privalėtų mokėti už ilgesnį laikotarpį, t. y. už tą laikotarpį, kurį darbuotojas dirbo įmonėje.


Be to, atkreiptinas dėmesys į įstatymo formuluotę, kad darbdavys įpareigojamas už darbą darbuotojui sumokėti atlyginimą. Kitaip tariant, akcentuojama: jeigu nustatomas nelegalaus darbo faktas, darbdavys privalės darbuotojui mokėti sutarto dydžio atlyginimą. Žinoma, jeigu darbuotojui pavyks įrodyti, apie kokio dydžio atlyginimą realiai su darbdaviu buvo sutarta. Ir tik tuomet, jeigu darbuotojui nepavyktų įrodyti (pagrįsti) sutarto darbo užmokesčio dydžio, arba bus įrodyta, kad šalys sutarė, jog darbuotojas dirbs už mažesnį nei minimalusis darbo užmokestis atlyginimą, jam bus išmokamas atlyginimas, prilygintas minimaliajam mėnesio atlyginimui.


Šiuo atveju ne mažiau svarbu ir tai, kad darbuotojui priskaičiuotas atlygis, manytina, taip pat bus apmokestinamas kaip ir įprastai darbo teisinių santykių pagrindu gautos pajamos – iš darbuotojui priskaičiuotų sumų bus išskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo įmokų sumos. Be to, darbdavys privalės iš priskaičiuoto atlyginimo sumokėti socialinio draudimo įmokas bei įmokas, mokamas Garantiniam fondui. Beje, reikia pripažinti, kad šiuo klausimu teisininkų nuomonės skiriasi. Vieni teigia, kad Darbo kodekso pakeitimai nenumato, jog šalia privalomo išmokėti atlyginimo turėtų būti priskaičiuojami ir mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos. Vis dėlto manytina, kad darbdaviui nustatyta prievolė išmokėti sutartą, bet neišmokėtą atlyginimą, taip pat reiškia, kad iš jo, kaip ir visais atvejais, kuomet išmokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, turi būti apskaičiuojami visi privalomi sumokėti mokesčiai. Kitaip tariant, Darbo kodeksas nenustato, kad iš darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo turi būti sumokami privalomi mokesčiai, tačiau tai nustato mokestiniai teisės aktai, kurie turėtų būti taikomi ir aptariamu atveju.


Beje, jeigu būtų laikoma, kad darbuotojas tam tikrą laiką dirbo įmonėje ir kad jam turi būti išmokamas sutarto dydžio atlyginimas, turėtume atsižvelgti ir į tai, jog darbuotojui turėtų būti skaičiuojama ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nes, jeigu pripažįstama, kad asmuo dirbo toje įmonėje ir užsidirbo tam tikrą atlyginimą, turėtume pripažinti ir tai, kad jam priklauso kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.


Teisė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą


Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso pakeitimu nustatyta, jog ginčai tarp asmens, kuris dirbo nelegalų darbą, ir darbdavio dėl atlyginimo mokėjimo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Kitaip tariant, Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad pats nelegaliai dirbęs asmuo turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą, jeigu mano, kad darbdavys pažeidė abiejų pusių sutartą atlyginimo už darbą mokėjimo tvarką. Nereikalaujama, kad ginčą inicijuotų kokia nors kontrolės institucija, pavyzdžiui, Valstybinė darbo inspekcija ar pan. Pats nelegalus darbuotojas, jeigu jį nelegaliai įdarbinęs asmuo pažeidžia savo įsipareigojimus, siekdamas apginti savo interesus, gali inicijuoti ginčą ir teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus.


Vertinant šiuo požiūriu, galima teigti, kad įstatymų leidėjas Darbo kodekso pakeitimu, skatindamas kovą su nelegaliu darbu, siekia pasinaudoti ir pačiais nelegaliai dirbančiais asmenimis, skatindamas juos kovoti už savo teises ir siekti atgauti atlyginimą, jeigu darbdavys nusprendžia jo neišmokėti. Pakeitimu sudaromos sąlygos pačiam darbuotojui reikalauti savo uždarbio iš įsipareigojimų nesilaikančio darbdavio. Primintina, kad, galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, nelegalaus darbuotojo galimybės iš darbdavio išsiieškoti priklausantį atlyginimą buvo labai menkos. Žinoma, tokiais atvejais, tikėtina, iškils įrodinėjimo klausimas, t. y. kaip nelegaliai dirbantis asmuo sugebės pagrįsti faktą, kad jo darbdavys pažeidė atlyginimo mokėjimo tvarką. Juk rašytinė darbo sutartis tarp abiejų šalių dažniausiai nebus sudaroma, tad nelegaliam darbuotojui savo teiginius teks grįsti įvairiausiomis įrodinėjimo priemonėmis – liudytojų parodymais, tarpusavio susirašinėjimo dokumentacija ar pan.


Tačiau šiuo atveju reikšmingas ir kitas aspektas – nelegaliai dirbusiam asmeniui būtų nutrauktas nedarbo socialinių draudimo išmokų mokėjimas. Be to, jis privalėtų grąžinti gautas nedarbo socialinio draudimo išmokas už laiką, kuomet dirbo nelegaliai. Išimtis – jeigu asmuo apie nelegalų darbą pats praneštų institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo kontrolę. Taigi, šia išlyga, t. y. jeigu asmuo pats praneš apie nelegalų darbą ir galės išsaugoti socialines išmokas, įstatymų leidėjas skatina pačius nelegaliai dirbančius darbuotojus atitinkamoms institucijoms pranešti apie nelegalaus darbo faktą, užtikrindamas, kad tas asmuo nepatirs finansinių nuostolių. Kai kuriais atvejais, matyt, tai bus veiksminga skatinimo priemonė, norint gauti informacijos apie nelegalaus darbo faktą.


Ginčų nagrinėjimo tvarka


Darbo kodeksas įtvirtina, kad individualius darbo ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija ir teismas. Pažymėtina, kad darbo santykių šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą tik atvejais, jeigu ginčas kyla:


1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;


2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;


3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;


4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.


Žinotina, kad teismas taip pat nagrinėja šalių pateiktus skundus dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų, t. y. teismas laikytinas apeliacine ginčų, išnagrinėtų Darbo ginčų komisijoje, instancija.


Visais kitais nepaminėtais atvejais darbo santykių šalys pirmiausia kreipiasi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendžia tarp šalių kilusį ginčą. Tai reiškia, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Darbo kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Žinotina, kad darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, o komisija sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu.


Paminėtina dar viena su tuo susijusi itin svarbi nuostata – darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas Darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis Darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.


Beje, paminėtinas ir dar vienas pakeitimas – panaikinta ankstesnė Darbo kodekso nuostata, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Įsigaliojus aptariamam Darbo kodeksą keičiančiam įstatymui, ši nuostata neteks galios. Vadinasi, darbuotojui darbo užmokesčio ir kitos sumos galės būti priteisiamos už neribotą laikotarpį. Kitaip tariant, nebus taikoma trejų metų termino riba, už kurią bus galima išsiieškoti darbo užmokestį.


Baudos už nelegalų darbą


Aptariant poveikio priemones, kurios gali laukti nelegalų darbuotoją samdžiusio darbdavio, pažymėtina, kad be Darbo kodekse įtvirtintos pareigos išmokėti nelegaliai dirbusiam darbuotojui priklausantį darbo užmokestį, lieka galioti ir sankcijos, įtvirtintos LR administracinių teisės pažeidimų kodekse. Šio kodekso 413str. nustato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Tuo atveju, jeigu atsakomybė taikoma darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, anksčiau jau baustam už tokį teisės pažeidimą, jiems gali būti skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.


Drįsčiau teigti, kad baudos įspūdingos. Tik klausimas, ar jos bus veiksmingos. Kodekso nuostatos, numačiusios tokio dydžio baudų taikymą asmenims, įdarbinusiems nelegalių darbuotojų, galioja nuo 2000 m., tačiau jokio reikšmingo poveikio kovoje su nelegaliu darbu nepadarė. Matyt, panašios tendencijos išliks ir ateityje.


Publikacija publikuota žurnalo „Juristo patarimai" 2015 m. Nr. 1


Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9871