varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
2016 11 30

DARBO TEISĖ


DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO


Henrikas DAVIDAVIČIUS

LR teisėjų asociacijos narys


Visi pripažįsta, kad 2002 metais priimtas LR darbo kodeksas paseno, nes jis neatitinka šių dienų mūsų šalies ekonomkos reikalavimų, todėl 2016 m. birželio mėnesį Seimas priėmė naują Darbo kodeksą, kuris, Seimui atmetus Prezidentės veto, įsigalios nuo 2017 metų pradžios. Tačiau kol naujasis kodeksas neįsigaliojo, sprendžiant darbo teisinius santykius vadovaujamasi vis dar tebegaliojančio (senojo) Darbo kodekso nuostatomis.


Nušalinimo nuo darbo samprata


Kaip nustatyta Darbo kodekso 93 straipsnyje, darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja dirbti pas darbdavį, o darbdavys – suteikti jam sutartą darbą. Tai leidžia daryti išvadą, kad darbdavys negali neleisti darbuotojui dirbti sutartimi sulygto darbo (eiti pareigų), jei šis darbas faktiškai egzistuoja, išskyrus atvejus, kai darbuotojas yra nušalinamas nuo to darbo arba su juo iš viso nutraukiama darbo sutartis.


Teisiniu požiūriu darbuotojo nušalinimas nuo darbo yra tokia padėtis, kai darbo santykiai tarp šalių išlieka, tačiau įstatymų nustatytais atvejais darbdavys savo iniciatyva arba valstybės įgaliotų institucijų (pareigūnų) nurodymu kurį laiką darbuotojui neleidžia dirbti ir būti darbovietėje, taigi nemoka jam ir darbo užmokesčio.


Paprastai nušalinimo nuo darbo terminas iš anksto nenustatomas, tačiau bet kuris nušalinimas negali tęstis neribotai. Išnykus nušalinimo priežastims, darbuotojas turi būti nedelsiant grąžintas į pirmesnįjį darbą, o jei tų kliūčių pašalinti negalima, tenka spręsti darbuotojo perkėlimo į kitą darbą nustatyta tvarka, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui, arba jo atleidimo iš darbo klausimus.


Reiki pažymėti, kad nušalinimas nuo darbo nėra drausminė nuobauda, todėl nusižengusiam ir nušalintam (dėl kokių nors priežasčių ir nenušalintam) darbuotojui drausminė atsakomybė taikoma bendraisiais pagrindais. Pats faktas, kad darbuotojas darbe buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, suteikia darbdaviui teisę nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą ir 235 str. 2 d. 8 punktą, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai.


Darbuotojo neblaivumo nustatymas


Aptariant nušalinimo nuo pareigų klausimą, pažymėtina, kad tiek šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas (123 str.), tiek Vyriausybės pateiktas naujo Darbo kodekso projektas Nr. XIIP-3240, kurį svarstė ir patvirtino Seimas (dėl nušalinimo – 48 straipsnis), darbuotojo nušalinimo klausimą tiesiogiai sieja su alkoholio vartojimu darbo metu. Būtent todėl ir šioje publikacijoje daugiausia dėmesio skiriama minėtai problemai.


Kad darbuotojui galėtų būti taikomas nušalinimas nuo darbo už pasirodymą darbe neblaiviam, būtina nustatyti juridinių faktų visumą. Ją vienu metu sudarytų trys aplinkybės:


1) konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas;


2) darbuotojas buvo neblaivus darbo metu;


3) jis buvo neblaivus darbo vietoje.


Darbo kodeksas nepateikia darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuoja, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumas darbe. Tai nustato kiti teisės aktai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 8 dalyje nurodyta, jog asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje randama 0,4 promilės ir daugiau alkoholio. Tai svaru, nes darbuotojas gali būti nušalinamas nuo darbo ir baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje nustatyta, jog nusikalstamos veikos tyrimo metu gavęs prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę vykdyti tam tikrą veiklą. Šių priemonių taikymas gali trukti iki šešių mėnesių, o prireikus jis gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių, ir tokių pratęsimų skaičius yra neribojamas. Be to, nušalinimas nuo darbo gali būti taikomas ir kaip administracinio proceso pasekmė, kuomet iš asmens gali būti atimamos tam tikros teisės. Pavyzdžiui, tai aptariama nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnyje. Analogiškos nuostatos įtrauktos ir į šiuo metu galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.


Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal jas neblaivumas (girtumas) yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose – viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 3 punkte nurodoma, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip).


Pateikta Taisyklių ištrauka leidžia teigti, kad leistina maksimali etilo alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose taikoma transporto priemones vairuojančiam darbuotojui. Kitais atvejais ši norma neturėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atlikdamas kitas darbo pareigas darbuotojas turėtų būti pripažintinas neblaiviu, jeigu jis tą dieną vartojo alkoholinių gėrimų, neatsižvelgiant į kiekį, nes darbo įstatymai netoleruoja tokios padėties, kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesvarbu, koks yra apsvaigimo laipsnis. Tokią nuostatą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 9.8 punkte. Jis nurodo, kad darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, neatsižvelgiant į neblaivumo ar apsvaigimo mastą („Teismų praktika" Nr. 21, 2004 m.).


Nušalinimo nuo darbo procedūra


Darbo kodekse nereglamentuota, kaip turi būti nustatomas darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ir jo nušalinimo nuo darbo dėl šių priežasčių tvarka. Šias aplinkybes darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis, teisės aktams neprieštaraujančiomis priemonėmis. Praktikoje tokiais atvejais paprastai surašomas neblaivaus darbuotojo nušalinimo nuo darbo aktas. Valstybinė darbo inspekcija 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtino Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodines rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos).


Rekomendacijose nurodyta, kad, prieš pradedant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų) procedūrą, patariama įvertinti požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ar nestabili laikysena ir kt.). Naudoti technines priemones (alkotesterį ir kt.) neblaivumui nustatyti galima, kai tai nustatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse. Taikyti šį blaivumo patikrinimo būdą galima ir tada, jeigu dėl jo susitarta ir tai įtvirtinta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje. Jei tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik darbuotojo sutikimu.


Esant požymiams, kad darbuotojas yra neblaivus, rekomenduojama nedelsiant surašyti nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) aktą (toliau – aktas). Jį turėtų pasirašyti įmonės vadovas (jo įgaliotas asmuo), dalyvaujant ne mažiau kaip dviem įmonės darbuotojams. Susipažinus su aktu, nušalinamam darbuotojui siūloma jį pasirašyti. Jis turi nurodyti, ar sutinka (nesutinka) su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo). Jei toks darbuotojas atsisako susipažinti su aktu ir nenori jo pasirašyti, tai nurodoma pačiame akte. Be to, rekomenduojama nušalinamam darbuotojui įteikti rašytinį reikalavimą nedelsiant pasiaiškinti raštu dėl jam pateiktų įtarimų dėl jo neblaivumo. Apie tokį darbdavio reikalavimą, darbuotojo pateiktą (nepateiktą) paaiškinimą siūloma parašyti akte.


Jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo ar nepasirašo akto, ar nepateikia pasiaiškinimo dėl jam pateiktų įtarimų, kad jis yra neblaivus (visa tai nurodoma akte), rekomenduojama įmonės vadovui (jo įgaliotam asmeniui), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006m. gegužės 12d. nutarimu Nr.452 patvirtintų Taisyklių 23 punktu, nedelsiant išrašyti siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) nustatymo ir jį įteikti darbuotojui, kad šis per valandą prisistatytų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Rekomendacijose siūloma, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su įmonės transportu lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo.


Jeigu nušalintas nuo darbo darbuotojas atsisako vykti įmonės transportu, įmonės vadovas (jo įgaliotas asmuo) pasiūlo tokiam darbuotojui, kad šis per valandą pats kreiptųsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Rekomendacijose patariama, kad darbuotojo atsisakymas vykti įmonės transportu ir darbdavio (jo įgalioto asmens) siūlymas, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtų patvirtinami darbuotojo ir darbdavio parašais akte. Sveikatos priežiūros įstaigoje medicininė apžiūra atliekama vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d įsakymu Nr. 505 patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis.


Įrodymų dėl neblaivumo nustatymo vertinimas


LAT senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 459.8 punkte nurodė, kad darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar toksinių medžiagų būsena gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 177 str. 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.


Konstatuoti neblaivumo faktą galima tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka turimų įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie vieni kitiems neprieštarauja ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamo fakto buvimo. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 177 straipsnyje. Jame nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias ginčo šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.


Taip įrodymai vertinami ir teismų praktikoje. LAT, išnagrinėjęs ieškovo I. J. T. grąžinimo į darbą bylą, nurodė, kad ieškovo girtumo darbe faktas nustatytas remiantis geležinkelio stoties viršininko, budėtojos ir praktikanto surašytu aktu. Jame konstatuota, kad tą dieną pamainos pabaigoje ieškovas darbe buvo neblaivus. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas liudytojas. Be šių įrodymų, norėdamas patvirtinti neblaivumo faktą, teismas rėmėsi ir administracinės bylos medžiaga (jos duomenimis, ieškovas yra administracine tvarka nubaustas už pasirodymą darbe neblaiviam), alkotesterio rodmenimis dėl neblaivumo nustatymo ir kt. Kadangi ieškovas į gyvenvietės medicinos punktą kreipėsi praėjus trims valandoms po to, kai buvo pastebėtas darbe neblaivus, medicinos felčerės pažymoje nurodyta, kad girtumo nepastebėta (LAT 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-821/2000).


Nušalinto darbuotojo teisinis statusas


Kaip minėta, dėl girtavimo nušalintam darbuotojui paprastai neleidžiama būti darbo vietoje ir nemokamas darbo užmokestis. Kai darbuotojas nušalinamas dėl kitų priežasčių, jis gali būti paliekamas „sėdėti" darbovietėje, tuomet jam turi būti mokamas ir atitinkamas atlygis. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaitomas laikas, kada darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo (DK 170 str.). Darbuotojo nušalinimas nuo darbo fiksuojamas atitinkamu aktu ir administracija tvarko atitinkamą tokio nušalinimo apskaitą. Išnykus priežasčiai, dėl kurios darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo, jis turi būti nedelsiant grąžintas į darbą. Kitu atveju darbdavys gali būti įpareigotas atlyginti turtinę žalą nušalintam ir laiku į darbą negrąžintam darbuotojui.


Darbo ginčai dėl nušalinimo darbovietėje


Darbuotojų, nušalintų nuo darbo arba dėl šios priežasties perkeltų į kitą darbą, arba atleistų iš darbo, darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme (DK 299 str. 2 d. 1 ir 2 p., 300 str. 2 d.). Turėtina galvoje, kad, kilus ginčui dėl darbuotojo nušalinimo fakto ar nušalinimo priežasčių, pareiga teisme įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka darbdaviui. Jeigu darbuotojas nuo darbo buvo nušalintas darbdavio iniciatyva, bet teismas pripažįsta nušalinimą nepagrįstu ir neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į pirmesnįjį darbą ir jam sumokamas už nušalinimo laiką priteistas darbo užmokestis.


Bet jeigu darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo (pareigų) įgaliotų organų (pareigūnų) reikalavimu, jis turi teisę reikalauti, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu ir Seimo 2002 m. gegužės 21 d. priimtu įstatymu Nr. IX-895, jam būtų atlyginta turtinė ir neturtinė (moralinė) žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Jeigu darbuotojas nuo darbo buvo nušalintas baudžiamojo proceso tvarka ir jeigu vėliau baudžiamoji byla nutraukiama ar joje priimamas išteisinamasis nuosprendis, tokiam darbuotojui valstybė atlygina turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais kvotos, tyrimo ar prokuratūros organų bei teismo veiksmais, pagal CK 6.272 straipsnį ir kitas šio kodekso nuostatas.



Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9851