varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
2016 12 12

DARBO TEISĖ


Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės


Petras BATĖNAS

Teisininkas


LR teisėjų asociacijos narys


Po ilgų diskusijų LR Seimas šių metų rugsėjo 14 dieną atmetė Prezidentės veto dėl priimto naujojo Darbo kodekso, tad Prezidentė buvo priversta pasirašyti įstatymą dėl naujojo Darbo kodekso priėmimo ir įgyvendinimo. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. pradės galioti šis Seimo priimtas LR darbo kodeksas ir tuo pačiu nustos galios ankstesnysis – nuo 2003 m. sausio 1 d. vis dar veikiantis LR darbo kodeksas. Beje, dar neįsigaliojus naujajam kodeksui, Seime jau registruojamos jo pataisos, kurios galės būti svarstomos ir priimamos tik praėjus šešiems mėnesiams po naujojo kodekso priėmimo.


Darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai


Naujojo Darbo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta keletas bendrųjų nuostatų, kurios, kilus ginčui, gali būti reikšmingos. Darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Iš darbuotojo negali būti reikalaujama informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Priešingu atveju nukentėjusioji šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis Darbo kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis. Tad darbdavys, rinkdamasis būsimą darbuotoją, turėtų į tai atsižvelgti, nes kandidatas, gavęs neigiamą atsakymą dėl priėmimo į darbą, gali nustebinti darbdavį reikalavimu atlyginti padarytą neturtinę žalą, jeigu jo, kaip kandidato, buvo prašoma pateikti asmeninę informaciją, nesusijusią su būsimu darbu. Tokiu atveju, beje, galbūt patirtos neturtinės žalos dydis nenusakomas – tai kiekvieno individo fantazijos išdava...


Naujajame Darbo kodekse, kaip ir šiuo metu galiojančiame, šiek tiek aptariama konkurso į tam tikras pareigas galimybė. Nustatyta, kad, kai darbuotojas yra parenkamas į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų, arba asmenys, kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas (DK 41 str. 3 d.). Pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo bei vykdymo tvarką reglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal DK 41 str. trečią dalį asmuo, kuris laimėjo konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tad surengus tokį konkursą į konkrečią darbo vietą (pareigybę) ir išrinkus jo nugalėtoją, darbdavys turi labai ribotas galimybes atsisakyti įdarbinti darbuotoją, nebent būtų nurodytos reikšmingos aplinkybės, lėmusios tokį darbdavio sprendimą. Priešingu atveju būtų rizikuojama sulaukti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.


Darbo sutarties sudarymas su priimamu dirbti asmeniu


DK 42 str. pirma dalis nustato, kad darbo sutartis su darbuotoju laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, mokėjimo už darbą ir darbovietės (DK 34 str. 1 d.). Nors kodekse nustatyta, kad darbo sutartis ir jos pakeitimai įforminami raštu pagal Vyriausybės patvirtintą darbo sutarties pavyzdinę formą (DK 43 str.), reikia pažymėti, kad šiuo metu galioja Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma (Žin., 2003, Nr. 11-412). Tačiau vertinant naująjį reglamentavimą, manytina, kad turės būti patvirtinta nauja darbo sutarties pavyzdinė forma, nes naujasis Darbo kodeksas, palyginus su senuoju, reikalauja gerokai daugiau informacijos, kuri turi būti pateikta darbo sutartyse.


Kaip ir lig šiol, taip ir nuo kitų metų pradžios apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui likus mažiausiai vienai darbo dienai iki numatytos darbo pradžios. Suprantama, kad tai turi padaryti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.


Reikėtų atkreipti dėmesį į DK 42 str. trečią dalį, nustatančią, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis yra ne mažesnis negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.


Priimto į darbą darbuotojo supažindinimas su jo darbo sąlygomis


Kodeksas įtvirtina reikalavimą, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina jį su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 44 str. pirma dalis nustato, kad iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti informaciją įvairiais klausimais pagal šiuos punktus:


1) visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės adresas (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas arba, jeigu jo nėra, gimimo data ir nuolatinė gyvenamoji vieta);


2) darbo funkcijos atlikimo vieta;


3) darbo sutarties rūšis;


4) darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis);


5) darbo pradžia;


6) numatoma darbo pabaiga (sudarant terminuotą darbo sutartį);


7) kasmetinių atostogų trukmė;


8) įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva;


9) darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, užmokesčio už darbą mokėjimo terminai ir tvarka;


10) nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė;


11) informacija apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką.


Pagal DK 44 str. antrą dalį informacija turi būti suteikta darbuotojui neatlygintinai, pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu. Jeigu informacija išdėstyta keliuose dokumentuose, bent viename jų turi būti pateikiama DK 44 str. pirmos dalies 1–10 punktuose nurodyta informacija.


Naujasis darbo kodeksas nurodo, kad 44 straipsnyje pateikta informacija priimamam dirbti darbuotojui gali būti neteikiama, kai jo darbo sutarties terminas yra trumpesnis negu vienas mėnuo (DK 44 str. 5 d.).


Beje, DK 44 str. pirmoje dalyje nurodytos informacijos pateikimas nepaneigia darbdavio pareigos pateikti darbuotojui informaciją apie būtinąsias darbo sutarties sąlygas, nurodytas DK 34 straipsnyje: apie darbo funkciją, mokėjimą už darbą ir darbovietę (DK 44 str. 6 d.).


Vertinant naujojo Darbo kodekso reglamentavimą, kiek tai susiję su darbuotojų atranka ir jų įdarbinimu, reikia pažymėti, kad, nors esminių pokyčių šioje srityje neatsirado, tam tikrų naujovių vis dėlto esama. Tad norint būti visiškai ramiems, į juos verta atkreipti dėmesį, juos verta žinoti.


Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9831