varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
2017 02 06

Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas

Vaidotas Dauskurdas

teisininkas

Baigiantis kalendoriniams metams, viena iš daugelio įmonėse privalomų procedūrų – įmonės turto ir jos įsipareigojimų inventorizavimas. Pastaroji savo ruožtu laikytina neatsiejama nuo Skolų suderinimo aktų rengimo ir pasirašymo, kuriais siejama suderinti ir patvirtinti tiek įmonės skolas tretiesiems asmenims, tiek ir trečiųjų asmenų skolas įmonei. Tačiau tokia procedūra pati savaime neužtikrina įmonės skolų susigrąžinimo, nes neretai pasirašiusios Skolų suderinimo aktus, įmonės juos taip ir pamiršta iki kitos inventorizacijos, tikėdamosios, kad skolininkai, patvirtinę savo skolas, jas sugrąžins. Be to, neretas atvejis, kad įmonė, išsiuntusi skolininkui tokį suderinimo aktą, pasirašyto jo atgal negauna, t. y. skolininkas esamo įsipareigojimo nepatvirtina. Tokiais atvejais įmonės ir pradeda svarstyti, kokiu būdu galėtų susigrąžinti skolas.


Prieš aptariant galimas skolų susigrąžinimo procedūras, reikėtų paminėti, kad yra išskiriamos dvi skolų susigrąžinimo priemonių grupės – ikiteisminis skolų susigrąžinimas bei teisminis skolų susigrąžinimas. Jas plačiau ir panagrinėsime.


Ikiteisminis skolų išieškojimas


Kiekvienas, susidūręs su skolų išieškojimo procesu, pradžioje, prieš imantis teisminių priemonių dėl skolos išieškojimo, rekomenduotų skolininkui tiesiog nusiųsti ar pateikti rašytinį reikalavimą sumokėti skolą. Tokį reikalavimą galima pavadinti įvairiai – Pretenzija, Reikalavimas, Pranešimas ar pan. Tai neturi reikšmės. Svarbiausia, kad joje būtų pateikta esminė informacija apie skolininko skolą (kokiu pagrindu skola susidarė, jos dydis, delspinigiai, palūkanos ir pan.); terminas, iki kada reikalaujama grąžinti skolą (rekomenduotina nurodyti ir sąskaitą, į kurią privalu pervesti skolą); pasekmės, kurios lauks skolininko, jei per nurodytą terminą nesumokės skolos (pavyzdžiui, kreditorius gali nurodyti, kad tokiu atveju jis iš skolininko reikalaus ne tik skolos, delspinigių, bet ir sieks prisiteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – mokestį advokatui, žyminį mokestį, kitas bylinėjimosi išlaidas).


Tokio reikalavimo pateikimas turėtų būti vertinamas ne tik kaip paskutinis mėginimas paprasčiausiu būdu atgauti skolą. Tai turėtų įtakos ir vėlesniam galimam bylinėjimuisi – kreditorius galėtų pagrįsti, kad buvo rūpestingas ir siekė be teismo susigrąžinti skolą, bet skolininkas geruoju neįvykdė savo prievolės. Be to, tai galėtų būti vienu iš įrodymų, kad skolininkas vengė vykdyti savo įsipareigojimus.


Galima išskirti dar vieną tokio reikalavimo naudą – kreditorius iš skolininko gauto atsakymo gali išsiaiškinti pastarojo poziciją šiuo klausimu, pavyzdžiui, gal skolininkas turi pretenzijų dėl suteiktų paslaugų ar pateiktų prekių kokybės, kiekio ir pan., todėl ir negrąžina skolos. Ne mažiau svarbu ir tai, jog skolininkui išsiuntus tokį reikalavimą, paaiškėtų, ar yra galimybė jam įteikti dokumentus, ar žinoma faktinė jo buveinė (gyvenamoji vieta). Tai gali būti reikšminga vėlesniame bylinėjimosi etape.


Prie aukščiau išvardintų aptariamo reikalavimo privalumų, minėtina ir tai, kad jeigu tarp šalių nėra aiškiai apibrėžtas prievolės įvykdymo terminas, pagal Civilinio kodekso 6.53 str., prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti prievolę per septynias dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos. Tokiu atveju rašytinis raginimas įvykdyti prievolę ir yra tas pareikalavimas skolininkui įvykdyti prievolę.


Teisminis skolų išieškojimas


Tais atvejais, jeigu skolininkas nepaisant gauto reikalavimo per jame nustatytą terminą nesumoka skolos, kreditoriui faktiškai lieka viena – imtis teisminio skolos išieškojimo būdo, t. y. kreiptis į teismą.

Vis tik, pasirinkus teisminį skolos išieškojimą, reikėtų žinoti, kad yra keletas būdų teismo pagalba išsireikalauti skolos sumokėjimo: 1) teismui pateikti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; 2) vykdyti dokumentinį bylos nagrinėjimą arba 3) pateikti ieškinį bendra tvarka.


Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Tai paprasčiausias ir pigiausias būdas teismo keliu išsireikalauti skolos sumokėjimo. Šis procesas – pigiausias, tačiau ne visada greičiausias, nes nors jį galima pradėti greitai ir nesudėtingai, skolininko iniciatyva teismo įsakymas gana greitai gali būti ir panaikintas, o tuomet kreditorius vis tiek būna priverstas pereiti prie ieškinio bendra tvarka pateikimo. Vis dėlto nepaisant tokios grėsmės, kai kada šis būdas būna labai efektyvus.


Pradėkime nuo to, kad šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis yra mažiausias ir lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja tvarka, tačiau ne mažesnis negu 4 Eur (Civilinio proceso kodekso (CPK) 434 str.). Be to, šis procesas gana paprastas – pareiškimas dėl teismo įsakymo parengiamas pagal standartinę LR teisingumo ministro patvirtintą formą, kur užtenka trumpai aprašyti faktines aplinkybes, nurodant, kaip susidarė skola, ir pateikiant reikalavimą. Teisinių argumentų ir motyvų nereikia (CPK 433 str.), o tai sudaro sąlygas tokį pareiškimą parengti ir asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo.


Vis tik įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs aplinkybes, kuomet procesas dėl teismo įsakymo išdavimo apskritai negalimas ir pareiškimas nenagrinėjamas (CPK 431 str.):


1) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;


2) yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;


3) skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;


4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.


Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nėra prasmės. Tokiu atveju lieka galimybė į teismą kreiptis bendra tvarka pateikiant ieškinį.


Šio būdo įgyvendinimo operatyvumą atspindi tai, kad įstatyme įtvirtinta, jog kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo pateikimo teismui dienos (CPK 435 str.). Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (CPK 436 str.). Teismui priėmus įsakymą, ne vėliau kaip kitą dieną po jo išdavimo, jis kartu su kreditoriaus pareiškimu yra išsiunčiamas skolininkui.


Jeigu skolininkas nepareiškia prieštaravimų per 20 dienų nuo teismo įsakymo jam įteikimo dienos, įsakymas įsiteisėja ir gali būti pradėtas vykdymo procesas (CPK 437 str.). Tačiau jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus, teismo įsakymas yra naikinamas, o kreditoriui siūloma per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos primokėti žyminį mokestį ir pareikšti ieškinį pagal bendrąsias taisykles.


Dokumentinis procesas. Šis procesas yra galimas, jeigu keliamas piniginis reikalavimas, atsirandantis sutarties pagrindu iš darbo, teisinių santykių ir kt. Be to, reikalaujama, kad ieškovas visus ieškinyje išdėstytus reikalavimus galėtų pagrįsti rašytiniais įrodymais (CPK 424 str.). Tad jeigu kreditorius savo reikalavimą grindžia ir darbuotojų ar kitų trečiųjų asmenų liudijimais, jis netenka galimybės pradėti dokumentinį procesą. Be to, kaip ir procesas dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, dokumentinis procesas negalimas, jeigu skolininkas yra užsienyje, jeigu nežinoma pastarojo faktinė buveinė ir tikėtina, kad nepavyks įteikti teismo siunčiamų dokumentų.


Pradėdamas dokumentinį procesą, kreditorius (ieškovas) taip pat privalo sumokėti žyminį mokestį, kuris yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip 8 Eur (išskyrus atvejus, kai asmuo yra visiškai ar dalinai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas yra atidėtas (CPK 425 str.)).


Dokumentinio proceso metu teismas, gavęs nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį, priima preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas. Toks teismo preliminarus sprendimas kartu su ieškiniu ir jo priedais ne vėliau kaip kitą darbo dieną yra išsiunčiamas atsakovui. Atsakovas, gavęs šiuos dokumentus, turi teisę per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo pareikšti prieštaravimus dėl ieškinio (CPK 430 str.) ir dėl jam keliamų reikalavimų. Tačiau skirtingai nei teismo įsakymo atveju, dokumentinis procesas nesibaigia, jeigu skolininkas (atsakovas) pareiškia prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio. Tokiu atveju ieškovas turi išdėstyti savo požiūrį ir argumentus dėl skolininko pateiktų prieštaravimų, o vėliau yra skiriamas teismo posėdis, kuriame ir nagrinėjamas ginčas.


Trečias būdas – ieškinio pateikimas teismui pagal bendrąsias taisykles. Taikant šį skolos susigrąžinimo būdą, žinotina, kad jis yra sudėtingiausias ir brangiausias. Pirmiausia, kreditorius privalo sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis priklauso nuo reikalaujamos sumos dydžio. Pavyzdžiui, jeigu skolos dydis iki 28 962 Eur, mokamas 3 proc. žyminis mokestis bet ne mažiau kaip 20 Eur. Jeigu skola yra didesnė, taikoma kitokia, įstatyme (CPK 80 str.) apibrėžta žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka. Be to, laikytina, kad tai yra sudėtingiausias bylinėjimosi būdas, kadangi bylinėjimosi metu šalys ne tik raštu, bet ir žodžiu, pasitelkdamos ir liudytojus, specialistus ar ekspertus, dėsto savo argumentus, teikia įrodymus, t. y. vyksta „gyvas" bylinėjimosi procesas. Jame labiau patyrusi šalis gali išnaudoti įvairias civilinio proceso suteikiamas galimybes, kad pasiektų norimą tikslą, tad rekomenduojama, kad ieškinį teismui bei kitus teikiamus dokumentus rengtų kvalifikuoti specialistai – įmonės teisininkai, advokatai. O šių specialistų paslaugos taip pat nėra pigios, tad bylinėjimosi išlaidos tikrai išauga.


Mėginant sutaupyti ir išsiversti be profesionalų pagalbos, galima situaciją tik pabloginti – ne tik prarasti sumokėtą žyminį mokestį, bet ir teisę ateityje iš naujo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.


Teismo sprendimo vykdymas


Reikėtų paminėti, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė kreditoriui palankų sprendimą ir visiškai ar dalinai tenkino jo ieškinį, dar nereikėtų skubėti džiaugtis. Teismo sprendimas įstatymo numatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, vėliau – kartais ir kasacine tvarka. Ir tik kasaciniame teisme civilinėje byloje yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tik tuomet, jei sprendimas palankus, galima pradėti santūriai džiaugtis. Žinoma, būna, kad sprendimas įsiteisėja ir tuomet, jeigu skolininkas per nustatytus terminus neapskundžia teismo sprendimo. Esant tokiai situacijai, kreditorius taip pat gali lengviau atsipūsti, nes bylinėjimosi procesas būna baigtas. Lieka tik įvykdyti teismo sprendimą.


Įsigaliojus teismo sprendimui, teismas ieškovo (kreditoriaus) reikalavimu išduoda kreditoriui vykdomąjį raštą, kuris turėtų būti pateikiamas vykdyti teismo antstoliui. Pastarasis vykdo teismo sprendimą, išieško skolą iš skolininko turto. Beje, šis procesas taip pat turi savo ypatybių ir subtilybių. Bet tai jau kitos publikacijos tema.



Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9882