varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
2017 03 28

TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS


Vaidotas DAUSKURDAS


UAB „Pačiolis" teisininkas


Ne paslaptis, kad Lietuvos buhalteriams vadovai neretai lengva ranka šalia privalomų darbų užkrauna ir papildomų, susijusių su personalu, su sutarčių peržiūra ir su skolų išieškojimu. Ypač, jeigu įmonė nėra didelė ir nesamdo teisininko. Tuomet darbus, kurie dažniausiai pavedami teisininkams, vadovas „permeta" buhalteriams. Nes jais pasitiki, jie turi sukaupę daug patirties, žino visą su įmone susijusią informaciją.


Tad neatsitiktinai buhalteriams skirtame leidinyje nusprendėme apžvelgti vieną iš paprastesnių skolų susigrąžinimo teismo keliu būdų, kuriuo gali pasinaudoti ir darbuotojai, neturintys teisinio išsilavinimo. Kalbėsime apie kreipimąsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.


Kada galima prašyti išduoti teismo įsakymą?


Teismo įsakymai išduodami nagrinėjant bylas dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, teisės pažeidimo, darbo santykių ir pan. Tai reiškia, kad teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kyla tik dėl skolininko neįvykdytos piniginės prievolės. Tačiau, vien to nepakanka. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebus nagrinėjamas ir teismo įsakymas nebus išduodamas, jeigu:


1. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu pats kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti;


2. yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;


3. skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;


4. skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.


Pabrėžtina, jog reikalavimas dėl skolininko gyvenamosios ar buveinės vietos žinojimo nėra atsitiktinis – teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai teismo sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir, jeigu šis per dvidešimties dienų terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Todėl tinkamas teismo įsakymo nuorašo įteikimas skolininkui, žinant jo gyvenamąją ar darbo vietą, yra viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant teismo įsakymas įgyja teisinę galią. Dėl šios aplinkybės teismo įsakymas nėra išduodamas ir dėl skolininkų, kurie gyvena ar kurių buveinė yra užsienio valstybėje – tai itin apsunkina dokumentų įteikimą skolininkui, todėl ir pats skolos išsireikalavimo supaprastinimas netenka prasmės.


Bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai. Įstatymas nustato bendrą taisyklę, kad pareiškimas teismui teikiamas pagal skolininko gyvenamąją vietą, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, arba pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tuo atveju, kai pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo reiškiamas keliems skolininkams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškimas teikiamas pagal vieno iš skolininkų gyvenamąją vietą (buveinę) paties kreditoriaus pasirinkimu.


Pabrėžtina ir tai, kad teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu skolininkas per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą įteikimo dienos nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas yra galutinis ir neskundžiamas.


Teismo įsakymas yra išduodamas kaip savarankiškas vykdomasis dokumentas, todėl remiantis juo vykdomasis raštas atskirai nėra išduodamas. Be to, tokiu atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą – pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti kreditoriui priteistas sumas arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, kreditoriui pateikus įsiteisėjusį teismo įsakymą antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai.


Pareiškimo dėl teismo įsakymo forma


Kalbėdami apie tai, kad šis skolos susigrąžinimo būdas „įkandamas" ir asmenims neturintiems teisinio darbo patirties, turėjome omenyje tai, jog teismui toks pareiškimas yra rengiamas pagal standartinę formą (šabloną), patvirtintą LR teisingumo ministro 2011-09-30 dienos įsakymu Nr. 1R-232 „Dėl civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formų patvirtinimo". Kitaip tariant, norint jį parengti, pakanka į patvirtintą šabloną įrašyti tam tikrus duomenis. Be to, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nėra pridedami jokie įrodymai, pagrindžiantys pareiškimo pagrįstumą. Tai grindžiama aplinkybe, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tai taip pat palengvina bei supaprastina pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimo procesą.


Civilinio proceso kodeksas numato, kad pildant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo šabloną, privalu nurodyti:


1. kreditoriaus pavadinimą, buveinę, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus;


2. skolininko vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis žinomas), adresą, darbo vietą (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo pavadinimą, buveinę, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį (jeigu ji žinoma) ir kredito įstaigos rekvizitus;


3. reikalaujamą sumą;


4. kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių normą, palūkanų ar delspinigių dydį, skaičiavimo laikotarpį;


5. reikalavimą (pvz., priteisti skolą) ir reikalavimo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą;


6. motyvuotą prašymą taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenis apie skolininko turtą;


7. pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašą.


Beveik visais atvejais kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, besikreipiantis asmuo privalo sumokėti žyminį mokestį. Taip pat ir teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo. Civilinio proceso kodeksas nustato, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio pareiškimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu keturi eurai, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas. Taigi pareiškimo dėl teismo įsakymo teikimas išsiskiria dar vienu privalumu, lyginant jį su ieškinio pareiškimu ginčo teisenos tvarka, – jam taikomas ketvirtadaliu mažesnis žyminis mokestis.


Skolininko teisė pateikti prieštaravimus


Aptariant galimybę išieškoti skolą teismo įsakymo pagalba, žinotina, kad teismui priėmus teismo įsakymą, tolesnė situacija priklauso tik nuo skolininko – ar jis pareikš prieštaravimus dėl išduoto įsakymo, ar ne. Nes, užtikrinant asmens teisę išsakyti savo nuomonę dėl jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo, kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo yra išsiunčiamos skolininkui. Kartu su šiais procesiniais dokumentais teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame nurodo:


1. siūlymą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (pranešimo siūlomoji dalis);


2. informaciją, kad, neįvykdžius 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai (pranešimo informacinė dalis);


3. informaciją, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas privalo mokėti palūkanas ir įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai;


4. informaciją, kad, priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.


Skolininkas, gavęs pranešimą kartu su procesiniais dokumentais, sprendžia, ar pareikšti prieštaravimus. Beje, skolininkas prieštaravimus gali reikšti tiek dėl viso reikalavimo, tiek ir dėl jo dalies. Jeigu skolininkas nusprendžia nereikšti prieštaravimų ir per prieštaravimams pareikšti nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo bei raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. Jeigu skolininkas, nusprendęs nereikšti prieštaravimų, teismo įsakymo neįvykdo, kaip jau buvo minėta, jis įsiteisėja ir vykdomas priverstine tvarka.


Skolininkas, nusprendęs reikšti prieštaravimus, juos turi pateikti teismo įsakymą priėmusiam teismui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą gavimo dienos. Būtina pabrėžti, kad prieštaravimuose neprivaloma nurodyti prieštaravimų pagrindą. Todėl, reikia pripažinti, skolininkas gali tuo piktnaudžiauti. Kita vertus, formalus prieštaravimų reiškimas tik didina bylinėjimosi išlaidas bei priteistinų procesinių palūkanų sumą, prailgina teismo proceso trukmę, bet neužkerta kelio prisiteisti teisėtai ir pagrįstai reikalaujamą priteisti skolą.


Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas praneša kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Tad, jeigu skolininkas prieštarauja pareikštam reikalavimui, kreditoriui sudaroma galimybė bendra tvarka dėl to paties reikalavimo pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.


Apibendrinant galima pabrėžti, kad skolos išieškojimas teismo įsakymo pagrindu yra patrauklus ir greitas skolos susigrąžinimo būdas. Taip pat paprastas, prieinamas ir asmenims, neturintiems teisinių žinių bagažo. Tačiau procesas vyksta greitai tik tuomet, jeigu skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo. P­riešingu atveju, ginčas perkeliamas į ginčo teiseną, o tai reiškia, kad laukia ir ilgesnė bylinėjimosi trukmė, ir didesnės bylinėjimosi išlaidos.



Kitos publikacijos
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 9824