varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
2017 10 11


Vaidotas Dauskurdas


UAB „Pačiolis" teisininkas,

savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" Teisės skyriaus redaktorius


Jau keletą mėnesių Lietuva gyvena su naujuoju Darbo kodeksu, priimtu po kelerių metų diskusijų. Bent kol kas nieko blogo, kaip anksčiau gąsdino profesinės sąjungos, neįvyko. Tiesa, apibendrinti, geras šis kodeksas, ar ne, kol kas anksti. Taip pat ankstoka spėti, ar kodeksas pakeis darbdavių ir dirbančiųjų jau susiklosčiusius tarpusavio santykius. Pagyvensime – pamatysime. Vietoje to vertėtų daug dėmesio skirti jo nuostatoms įgyvendinti, nes naujų prievolių darbdaviams kodeksas išties nemažai nustatė: įmonėje patvirtinti Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarką, darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką, darbo apmokėjimo sistemą, kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Be to, įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, nustatyta pareiga pasirengti ir patvirtinti dar daugiau tvarkų. Tad darbo tikrai yra.


Pareiga inicijuoti darbo tarybos rinkimus


Nemažos dalies įmonių laukia dar viena užduotis – iki šių metų pabaigos pasitvirtinti įmonės darbo tarybos rinkimų tvarką, suformuoti darbo tarybos rinkimų komisiją bei išsirinkti darbo tarybą. Maža to, apie išrinktą darbo tarybą būtina pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, kad pastarajai būtų lengviau kontroliuoti, kurios įmonės įgyvendino šį reikalavimą, o kurios – ne...


Naujajame Darbo kodekse įtvirtintas toks reikalavimas: jeigu vidutinis įmonės darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbo taryba įmonėje privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva. Kitaip tariant, jeigu įmonėje vidutiniškai yra bent dvidešimt darbuotojų, darbdavys, vykdydamas įstatymo nuostatą, privalės inicijuoti darbo tarybos rinkimą. Beje, įstatymas nustato, kad darbdavys tai privalės padaryti iki šių metų pabaigos. Tiksliau, per šį laikotarpį jis privalės sudaryti darbo tarybų rinkimų komisiją, kuri ir rinks įmonėje veiksiančią darbo tarybą. Kodeksas numato vienintelę išimtį, kuomet įmonėje, turinčioje dvidešimt ir daugiau darbuotojų, gali būti nesudaroma darbo taryba – jeigu įmonėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju profesinė sąjunga įgyja visus Darbo kodekse aptariamus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šiai tarybai priskirtas funkcijas.


Tačiau įmonės, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius sudaro mažiau kaip 20 darbuotojų, neturėtų manyti, kad jos išvengs „bendradarbiavimo" su darbuotojų atstovais. Kodekse įtvirtinta, kad tuomet darbuotojų atstovavimo teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, kuris renkamas trejų metų terminui visuotiniame įmonės darbuotojų susirinkime, ir jam pavedamos visos darbo tarybai priskiriamos teisės bei pareigos. Šiam patikėtiniui taip pat užtikrinamos analogiškos garantijos kaip ir darbo tarybos nariams.


Darbo tarybos kompetencija


Aptardami darbdavių prievolę inicijuoti darbo tarybų rinkimo procedūras, manytume, turime aptarti ir šio darbuotojams atstovaujančio organo funkcijas. Jos, jeigu lygintume dabartines jų funkcijas su tomis, kurios joms buvo priskiriamos iki įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui, labai pasikeitė. Nuo šiol tai darbuotojams atstovaujantis organas, kuriam darbdavys privalo teikti tam tikrą informaciją apie įmonės veiklą ir su kuriuo derina darbuotojams reikšmingus klausimus. Tiesa, derinimas apsiriboja darbdaviui priskirta pareiga informuoti darbo tarybą tam tikru klausimu, sulaukti jos nuomonės bei pasiūlymų. Vis dėlto prievolės atsižvelgti į tuos siūlymus ir juos įgyvendinti nėra – darbdaviui paliekama teisė vertinti gautus pasiūlymus, spręsti, ar verta į juos atsižvelgti, ar ne. Tuo tarpu anksčiau darbo tarybos įgaliojimai buvo platesni – ji ne tik turėjo tas pačias konsultavimo ir informacijos gavimo teises, bet, nesant įmonėje profesinės sąjungos, ji galėjo vykdyti jos funkcijas – sudaryti kolektyvinę sutartį su darbdaviu; atstovauti darbuotojams teisme jiems bylinėjantis su darbdaviu; ginčyti teisme kai kuriuos darbdavio sprendimus; netgi skelbti streiką. Dabar tokių išplėstinių funkcijų darbo taryba neturės.


Nepaisant susiaurintų darbo tarybos funkcijų, Darbo kodeksas numato gana daug atvejų, kada darbdavys privalo su darbo taryba (darbuotojų patikėtiniu) derinti priimamus vidinius aktus, kada privalo jai pateikti tam tikrą informaciją. Pavyzdžiui, nustatyta, kad darbo tarybai darbdavys privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją:


1) apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai;


2) kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.


Be to, įvairios kodekso normos numato, jog darbdavys turi pareigą informuoti darbo tarybą (darbuotojų patikėtinį) ir su juo konsultuotis priimant įvairius vidinius aktus, rengiant tvarkas:


1) dėl darbo tvarkos taisyklių;


2) dėl darbo normų nustatymo taisyklių ir / ar darbo normų;


3) dėl darbo apmokėjimo sistemos;


4) dėl naujų technologinių procesų įdiegimo tvarkos;


5) dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos;


6) dėl darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo;


7) dėl darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių;


8) dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių;


9) dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo.

Taigi, nors darbo tarybos funkcijos, palyginti su ankstesniu reglamentavimu, gerokai susiaurintos, tačiau darbdaviui numatytų prievolių pakanka. Beje, jų ignoruoti neverta, nes, kaip įprasta, už prievolių nevykdymą laukia administracinė atsakomybė. Tiesa, specialios normos, numatančios atsakomybę už šių reikalavimų neįvykdymą, nėra. Tokiems pažeidėjams atsakomybė būtų taikoma vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 96 str. nuostatomis (Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas), už tokius pažeidimus numatančiomis baudą nuo 80 iki 880 Eur.

Kitos publikacijos
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
Darbuotojo atestacija
Sandorio apmokestinimo išankstinis suderinimas su mokesčių administratoriumi
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 8684