varnyte Struktūra   varnyte Parašykite mums  
Buhalteris






Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Mencijus

 Į pradžią Į pradžią

 Konsultacijos Konsultacijos

 Kalendorius Kalendorius

 
 
1. Konsultacijos
2. Teisės aktų pakeitimai
3. Buhalterio žodynėlis
4. Apskaitos ir mokesčių naudinga informacija
5. Teisė buhalteriui
6. Mokesčių apskaičiavimas ir apskaita
7. Vadybos ir kaštų apskaita
8. Buhalteris ir kompiuteris
9. Naudingi kontaktai
11. Laisvalaikis
12. Buhalterių birža
13. Valiutų santykiai
14. Kalendorius
15. Skaitykla
 
 

Panaikinta darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės sutartis, bet ne visiška materialinė atsakomybė
2018 05 09

Visiškos materialinės atsakomybės taikymo atvejai

Reikėtų priminti, kad ir galiojant ankstesniam Darbo kodeksui, visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas buvo tik vienas iš atvejų, kuomet darbuotojui, savo neteisėtais veiksmais padariusiam žalą darbdaviui, galėjo tekti atlyginti visą padarytą žalą. Tad ir šiuo metu galiojantis kodeksas, nors ir panaikinta galimybė sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (tuo pačiu – anksčiau sudarytos sutartys laikomos negaliojančiomis!), numato tam tikrus atvejus, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, padarytą darbdaviui. Taigi, Darbo kodekso 154 str. nustato šiuos atvejus:

1) kai darbuotojo žala yra padaryta tyčia. Tai būtų atvejai, kai darbuotojas, pažeisdamas pareigas numato, kad to pasekoje darbdaviui bus padaryta žala, nesvarbu, ar jis numato konkrečią žalą, ar tiesiog numano, kad žala kils;

2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių. Kalba eitų apie tuos atvejus, kuomet darbuotojo pareigų pažeidimas sutaptų ir su veika, numatyta Baudžiamajame kodekse, pavyzdžiui, turto vagystė;

3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo. Žinoma, šiuo atveju turėtų būti pagrįsta atitinkamais įrodymais, kad darbuotojas, pažeisdamas darbines pareigas ir taip padarydamas žalą darbdaviui, buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

4) žala padaryta pažeidus darbuotojo pareigą saugoti konfidencialią informaciją, ar dėl nekonkuravimo; Šiuo atveju, pirmiausia, reikėtų pagrįsti, kad buvo darbuotojo įsipareigojimas ar iš įstatymo kylanti pareiga saugoti konfidencialią informaciją ir/ar jis buvo įsipareigojęs nekonkuruoti su darbdaviu. Tuo pačiu, tektų įrodyti tokios pareigos pažeidimą bei tuo darbdaviui padarytą žalą ir jos dydį.

5) darbdaviui darbuotojo padaryta neturtinė žala. Šiuo atveju, pavyzdžiui tektų įrodyti darbdavio reputacijos pablogėjimą ir tuo padarytos žalos dydį, išreikštą pinigais;

6) kai darbuotojo visiško žalos atlyginimo atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje. Norint taikyti šį atvejį, reikėtų, kad įmonėje būtų sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje būtų detalizuoti tam tikri darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės atvejai.

Kitais atvejais, kurie nepapuola į pateiktą sąrašą, darbuotojų visiška materialinė atsakomybė negali būti taikoma. Tačiau vėlgi, tai nereiškia, kad darbuotojas tokiais atvejais gali būti ramus, jog jis nebus materialiai atsakingas už tam tikrą darbdaviui padarytą žalą. Jeigu bus konstatuota, kad darbuotojas, padaręs savo pareigų pažeidimą tuo darbdaviui padarė žalą, tokiam darbuotojui galės būti taikoma materialinė atsakomybė, tik tiek, kad ji bus ribotoji materialinė atsakomybė. Kitaip tariant, jam kils pareiga atlyginti tik tokią darbdavio patirtos žalos dalį, kuri neviršys tam tikro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio – trijų ar šešių jo atlyginimų dydžio. Tačiau, jeigu darbdavio patirta žala bus mažesnė nei, pavyzdžiui, trijų mėnesių darbuotojo darbo užmokesčiai, darbuotojas tokią darbdaviui padarytą žalą privalės atlyginti visiškai.

Padarytos žalos atlyginimo tvarka

Aptariant darbuotojo materialinę atsakomybę, būtina aptarti ir jo darbdaviui padarytos žalos išieškojimo tvarką. DK 156 str. numatyta, kad kai darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais lieka neatlyginta žala, tokiu atveju gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, kai buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti tokią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Kai išskaita viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba yra praleistas išskaitai padaryti nustatytas 3 mėn. terminas, darbdavys pretenzijas dėl išieškojimo iš darbuotojo žalos atlyginimo turi pareikšti nustatyta tvarka darbo ginčų komisijai, veikiančiai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje.


Kitos publikacijos
Įmonės sudaromos sutartys dėl konfidencialumo
Darbo taryba – nuo šiol (ne)atskiriamas įmonės atributas?
TEISMO ĮSAKYMAS – PAPRASČIAUSIAS BŪDAS SUSIGRĄŽINTI SKOLAS
Premijų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį
Kaip teisiniais būdais išieškoti skolas
Naujasis LR darbo kodeksas: priimant į darbą, laukia naujovės
DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
ar VALDŽIA darbo kodekso pakeitimais pažabos nelegalų
darbą?
Teisininko priimamasis
DARBUOTOJO PRIĖMIMAS Į DARBĄ KONKURSO TVARKA
LIZINGO SUTARTIS – UŽ IR PRIEŠ
TAIKUS GINČO IŠSPRENDIMAS TAIKOS SUTARTIMI
PRIEŠ ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO, PAREIGA SIŪLYTI JAM
KITĄ>DARBĄ
Terminuotos darbo sutartys, jų reglamentavimo naujovės
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Darbuotojo atleidimas nuo darbo pareigų vykdymo
Atostogos už lojalumą: kasmetinių papildomų atostogų suteikimas
 
 
 
Tinklalapio struktūra | Svetainės taisyklės
Šiandien peržiūrėta: 11347